Veiviržėnų parapijos klebonas V. Gricius klebonijoje, savo darbo kabinete: „Jaučiuosi laimingas, kad pildosi svajonės. Yra žmonių, padedančių pildytis. Ačiū Jums visiems.“

Pasitikdamas šv. Velykas Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas Vidmantas Gricius gyvena džiugiomis naujakurio nuotaikomis. Suremontuotas ir sausį pašventintas tarpukariu iškilusio moderniosios architektūros pastato vidus. Po 70 metų sugrąžinta jo esmė: vėl parapijos namai-klebonija. „Jaučiuosi laimingas, kad pildosi svajonės. Linkiu visiems gyventi prisikėlimo dvasioje“, – kalbėjo kunigas.

Į įkurtuves kvies bendruomenę

Atnaujintame pastate – parapijos raštinė, dvi salės. Vaikai ir jaunimas čia renkasi ruoštis Pirmajai komunijai, Sutvirtinimo sakramentui. Klebono V. Griciaus planuose – įsigijus daugiau inventoriaus plėtoti platesnę veiklą: rengti konferencijas, parapijiečiai galėtų burtis giedoti Kalnus, į mirusiųjų metinių minėjimus ar kitomis reikšmingomis progomis.

Trečius metus klebono tarnystę Veiviržėnų parapijoje atliekantis kunigas pagaliau įsikūrė patogiame, jaukiame būste. „Malonu dabar gyventi – ir kūnui, ir dvasiai gera, – šypsojosi rodydamas gyvenamąsias patalpas. – Pastatas – gamtos prieglobstyje: nuostabus vaizdas atsiveria į Veiviržo slėnį.“

Kunigas akcentavo, jog labai svarbu, kad šiam pastatui po 70 metų grąžinta tikroji paskirtis, jo esmė. Apsilankymas gražiuose parapijos namuose-klebonijoje palieka įspūdį ne tik parapijiečiams.

„Artimiausiu laiku prasidės šio pastato fasado tvarkymo darbai. Po to pakviesime parapijos bendruomenės narius pasidžiaugti namais. Tai bus įkurtuvės“, – kalbėjo klebonas.

Gavėnios samprata keičiasi

O kaip Veiviržėnų parapija pasitinka Velykas?

„Prisikėlimo dvasioje, – ištarė kun. V. Gricius. – Mūsų parapija tradicinė: ruošimasis didžiajai šventei – suprantamas dalykas. Parapijiečiai stengiasi laikytis gavėnios reikalavimų – vieni uoliau, kiti ne taip uoliai.“

Pasak kunigo, gavėnia, pasiruošimas Velykoms reikalauja įdirbio, kad pajustum prisikėlimo dvasią. Per paskutiniuosius 30 metų pasikeitė gavėnios samprata, mokymas. Pavyzdžiui, skiriasi pasninko esmė: anksčiau reikėjo susilaikyti nuo mėsiškų valgių, o dabar stengtis atsikratyti pykčio, žalingų įpročių, pavyzdžiui, priklausomybės nuo kompiuterio, o laiką skirti dvasiniams dalykams – knygai ir panašiai. Anksčiau pasninkas – tik mėsiškų valgių atsisakymas, o dabar platesnė jo prasmė: atsisakius turi būti nauda – sušelpti stokojantįjį.

„Maldos formos tobulėja, bet išlieka ir tradicijos. Antai gavėnios laikotarpiu giedami Kalnai“, – kalbėjo klebonas.

Gyvenimo kelio apmąstymai

Rytoj, Verbų sekmadienį, minėsime Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Verbų sek­madienį prasidės Didžioji savaitė. „Tada prasideda didieji įvykiai – Paskutinė vakarienė, Kristaus kančia ir mirtis ant kryžiaus. Esmė krikščioniui – Prisikėlimas. Kristaus kapas tuščias – Jis gyvas, tarp mūsų“, – dėstė kun. V. Gricius.

Didįjį penktadienį Veiviržėnų miestelio gatvėmis bus Kryžiaus kelio procesija. Ji prasidės nuo lurdo, prie senųjų miestelio kapinių ir bus žygiuojama į bažnyčią, kur vyks Kristaus kryžiaus pagerbimo pamaldos. „Kviečiame dalyvauti ir jaunimą, ir suaugusiuosius, – kvietė klebonas. – Kryžiaus kelio procesijos metu apmąstome savo gyvenimą, juk visi einame savo kryžiaus kelią ir jį apmąstydami įsijungiame į Kristaus kančią. Mąstome, ką daryti, kaip prikelti savo dvasią. Kryžius veda į prisikėlimą: per kančią – į prisikėlimą.“

Būti savimi, būti džiugiems

Klebonas V. Gricius akcentavo, jog Velykos visada ypatingos, nes tai Kristaus prisikėlimo šventė. „Svarbus paties žmogaus pasiryžimas gyventi šviesoje, prisikėlimo dvasioje, – kalbėjo kunigas. – Man Velykos tęsiasi visus metus. Geros žinios skelbėjas – Kristus prisikėlė – esu kasdien. Ir noriu gyventi prisikėlimo dvasia, visur įžvelgti pozityvumą. Nereikia pasiduoti pesimizmui, nes tai užgesina teigiamus dalykus. Raginu žmones būti džiaugsmingus – džiugūs padarys daugiau didelių dalykų.“

Ir dažnai linki žmonėms būti savimi – nelyginti savęs su kitais. „Manau, kad šis linkėjimas skatina siekti kilnesnių dalykų. Tik tada ateis ramybė į širdį“, – samprotavo kunigas.

Virginija LAPIENĖ
banga,logo