LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šių žodžių autoriui Gendručiui Morkūnui – Vabalninko krašto žmogui, rašytojui, mokslininkui, „Šiaurės rytų“ bendradarbiui – rugpjūčio 4 dieną būtų sukakę 60 metų. Gražus jubiliejus ir kūrybingas amžius rašytojui. Neabejojame, kad Gendrutis tinkamai išnaudoja šį metą, kurdamas tekstus jau Amžinybėje.
| Gendručio Morkūno kūrybiniu palikimu besirūpinanti žmona Regina (kairėje) dėkojo Vabalninko žmonėms, kad jubiliejui skirtas renginys vyksta krašte, kur prasidėjo Gendručio gyvenimas. Rašytojo sesuo Angelė ne kartą braukė ašarą girdėdama prisiminimus ir pasakojimus apie Amžinybėn išėjusį brolį. |
Kraštiečio rašytojo jubiliejus penktadienį paminėtas Biržų J. Bielinio viešosios bibliotekos Vabalninko padalinyje.
Čia susirinkusiems vabalninkiečiams vyresnioji bibliotekininkė Vilma Šulnienė kalbėjo apie G. Morkūno vaikystę, prabėgusią Vabalninko miške pasislėpusiame Laužų kaime, jos prisiminimus ir iki brandos išlikusias emocijas, vėliau sugulusias į esė rinktinę „Švęsti kosmose ir tvarte“. V. Šulnienė skaitė jautrius rašytojo žodžius, skirtus tėviškei ir vaikystei: „Augau Vabalninko krašte. Yra tokia nuostabi vieta Žemėje: linksmi, gražūs ir kūrybiški žmonės, paslaptinga bekraštė giria, žiemą tarp miškų išsimėčiusiais laukais į kitus pasaulius voromis traukiantys šernai, vasarą kiemuose prieš saulę besišildantys žalčiai. Pirmasis mano pasaulis buvo iš miško, krūmais apaugusio liekno, senelių sodintų klevo ir liepos, labai raudonų saulėlydžių ir jausmo, kad esu to pasaulio dalis, tokia neatskiriama, jog, pabandęs iš jo visam laikui išvažiuoti, už trijų autobuso stotelių turėčiau mirti.“
Baigęs aukso medaliu Vabalninko Balio Sruogos vidurinę mokyklą, G. Morkūnas pasirinko fizikos studijas Vilniaus universitete, dirbo mokslinį darbą radiacinės saugos srityje, apgynė mokslų daktaro disertaciją.
Šalia mokslinės veiklos, rašė įspūdingas knygas vaikams, esė suaugusiems. „Gendručio Morkūno asmenybė atsiskleidžia, tik sujungus šias veiklas į vieną. Ir viena kitai netrukdė - jis buvo puikus rašytojas ir geras mokslininkas, jo talentas atsiskleidė abejose srityse“ – sakė V. Šulnienė. Bibliotekininkė kalbėjo apie rašytojo kūrybinį kelią, apie knygas vaikams, kurios ne kartą buvo išrinktos metų geriausiomis vaikų ir paauglių knygomis.
Susitikime dalyvavo garbios viešnios – Gendručio Morkūno sesuo Angelė bei žmona Regina. Rašytojo kūrybiniu palikimu bei knygų perleidimu besirūpinanti Regina Morkūnienė dėkojo susirinkusiems Vabalninko žmonėms, bibliotekai, kad rašytojo jubiliejaus paminėjimas vyksta krašte, kur prasidėjo Gendručio gyvenimas. „Kuo toliau eina laikas, tuo man labiau atrodo, kad aš jo iš tiesų nepažinau. Ir pradedu pažinti, vis iš naujo skaitydama jo tekstus.
Kiekvieną kartą jie vis kitokie, juos kitaip priimi, suvoki. Kartais jie tiesiog padeda išgyventi, kaip buvo po jo mirties. Rankraščių skaitymas buvo atsisveikinimas, grįžimas į realybę, į gyvenimą. Kartais jie guodžia, ramina, kartais sako, kad reikia eiti ir laikytis, kad gyvenimas yra gražus ir jis gali būti visoks“, - apie santykį su vyro kūryba kalbėjo R. Morkūnienė. Ji sakė, kad naujai leidžiamos Gendručio knygos nėra naujos, bet į jas galima žiūrėti naujai, nes jas jau skaito kita karta. Moteris rodė naujai išleistą G. Morkūno mokslo populiarinimo knygą „Radiacinė sauga? Tai labai paprasta“. Anot R. Morkūnienės, tai knyga visiems, parašyta suprantama, patrauklia ir paprasta kalba apie rimtus dalykus, žinotinus kiekvienam. Baigdama R. Morkūnienė perskaitė šviesų, persmelktą vaikystės nostalgija bei meile gimtinei Gendručio tekstą „Nuo Žolinės iki Žolinės“.
Gendručio sesuo Angelė ne kartą braukė ašarą, klausydama pasakojimų ir prisiminimų apie į Amžinybę išėjusį brolį.
Bibliotekininkė V. Šulnienė linkėjo visiems skaityti, kiekvienam rasti savo knygą, nesvarbu, kokio amžiaus esi. Rasti, kas knygose sava, kas jose artima ir padeda gyventi.
Apie tai, ką skleidžia knyga, 2008 metais kalbėjo ir Gendrutis Morkūnas, gavęs 2008 metų Geriausios vaikų ir paauglių knygos premiją: „Ar pastebėjote, kad knygos skleidžia šilumą? O kartais vėsą, nelygu kokia knyga. Ją paėmus, tereikia vos vos prisimerkti, trumpam nustoti kvėpavus ir pagalvoti apie paskutinį mamos gimtadienį. Šilumą arba vėsą būtinai pajusite. Net jeigu knygai – tūkstantis metų.“
Antanas Vaičeliūnas
