Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Šie radiniai pavieniai: keramikinių indų fragmentai, įvairūs ginklai, papuošalai. Jų kol kas nepakanka, kad būtų galima užtikrintai kalbėti apie laikmetį iki valdant Gediminui, tačiau, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologo dr. Povilo Blaževičiaus teigimu, viską, ką iškasame, būtina išsaugoti. Net jeigu kai kurie radiniai šiandien neatrodo vertingi, tobulėjančių technologijų dėka jie galbūt atskleis labai įdomios informacijos ateityje.

Nors per tris archeologinių tyrimų dešimtmečius ištirta tik labai nedidelė Žemutinės pilies teritorijos dalis, to pakako, kad Lietuvos muziejų saugyklas papildytų daugiau nei pusė milijono įvairių radinių. Sunku net įsivaizduoti, kiek miesto praeitį menančių daiktų vis dar slypi net 6–7 metrus siekiančiame Gedimino kalno papėdės kultūriniame sluoksnyje. Štai prieš porą metų archeologinių kasinėjimų metų buvo rasta Antrojo pasaulinio karo laikų artefaktų, kurie suteikė žinių apie vokiečių karių, dislokuotų Žemutinės pilies teritorijoje, kasdienybę: mitybos įpročius, aprangą, asmeninius daiktus.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT KULTŪRĄ, o išalkus dar – per Youtube paskyrą.