Muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus kalbėjo, jog seniai svajojo turėti istoriją atspindinčius  vitražus. Dviejuose languose, kuriuose yra po 8 dailės kūrinius, vaizduojami įvykiai nuo kryžiuočių laikų iki 1970 metų, kai vyko Tauragės atstatymas. Trečiasis vitražinis langas puikuosis virš paradinių muziejaus durų. Prie šių įspūdingų langų bus vedamos ekskursijos paklausyti įdomių pasakojimų.

– Puikiai patikėtą darbą atliko Tauragės Garbės pilietės Valerijos Bumbulienės dukra, vitražo dailininkė ir restauratorė Dalia Mulevičienė, – dalykiškai kalbėjo vadovas. – Ji greitai padarė skirtingų istorinių temų ir spalvinių tonų eskizus, o mes išsirinkome. Vitražas muziejuose – unikalus dalykas, viduramžiais jis buvo neatsiejama interjero dalimi. Prancūzų kalboje žodis „vitražas“ reiškia „lango stiklą“.

Pasak dailininkės, muziejininkai pateikė reikiamą medžiagą, tačiau dalį informacijos susirado pati, jai darbą palengvino vertinga istoriko Edmundo Mažrimo į internetą sukelta medžiaga.

– Šis darbas reikalauja didžiulio kruopštumo, laiko ir istorinių žinių. Pradėjus daryti vitražus, mintys sukosi vien apie tai, – pakylėtai kalbėjo menininkė. – Galvojau, kad Tauragei keli šimtai metų, pasirodo, kad toli gražu nėra taip. Kurdama išgyvenau pakylėjimo ir ekstazės būseną, kad sužinojau tiek daug naujų faktų apie gimtąjį miestą.

Priėjus prie lango vitražai sustabdo laiką – akimis imi tyrinėti kiekvieną centimetrą

Šiuo metu D.Mulevičienė kuria vitražus trečiam langui, kuriame atsiskleis titulinis vaizdas: dalis muziejaus logotipo, muitinės pastatas, Tauragės herbas. Bus išrašyti Jono Basanavičiaus žodžiai: „Žmogus, nežinantis savo krašto istorijos, visada lieka vaiku“.

Specialistė pasakojo, jog vitražams spalvinius tonus parinko iš pajautos ir laikydamasi klasikinio derinio. Juk mėlynos, raudonos, gelsvos, pilkšvos spalvos nuo seniausių laikų mėgstamiausias derinys vitražuose. Iki miesto šventės planuoja užbaigti darbus, nors nemažai laiko reikalauja šis kūrybinis, rankomis, o ne konvejerio principu, atliekamas darbas.

Pasidomėjus, kaip dar planuoja pagražinti gimtąjį miestą, ponia Dalia entuziastingai pasakojo, jog yra pateiktas projektas prie pagrindinio įėjimo į savivaldybę esantį didelį langą išpuošti vitražu. Jais būtų papasakota labai įdomi istorija apie buvusius ir esamus miesto pastatus. Tuomet, neatradus lėšų, projekto įgyvendinimas buvo atidėtas, tačiau moteris vilties nepraranda.

Muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Viktoras Kovšovas pasakojo, jog pradiniame muziejaus rekonstrukcijos etape apie vitražus nebuvo mąstyta. Tik po kurio laiku kilo idėja, kuri metus laiko rutuliojosi ir prieš ketvertą mėnesių imta įgyvendinti. „Santakos“ darbuotojai eskizus vis tikslino ir koregavo, kol pagaliau pavyko juose atskleisti tai, kas Tauragės istorijoje esmingiausia. O vitražų kvadratinis metras kainavo apie 1000 Eur.