Jau šeštus metus organizuojamos Muziejų naktys sukviečia vis didesnį būrį žmonių. Tarp jų tikriausiai bus tokių, kurie į muziejus užsuks tik tą vienintelį kartą per metus, o kitus tokia iniciatyva galbūt paskatins susidomėti muziejais ir lankytis juose dažniau.

Apie savaitgalio renginius, įdomiausius muziejus ir jų situaciją Lietuvoje „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balzu.

Prasidedantis turistinis sezonas skatina pakalbėti apie Lietuvos muziejus. Kaip jie pasiruošę priimti vietos ir užsienio turistus?

Muziejai sugalvojo iš tiesų daug renginių prasidedančiam turistiniam sezonui. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugelis jų intensyviai dirba visus metus, ypač miesto muziejai, kuriuos mokslo metais lanko moksleiviai, studentai, organizuojami įvairūs edukaciniai užsiėmimai šeimoms, todėl srautai pasiskirsto. Kalbant apie turistinį sezoną, mūsų muziejai jau pasiruošę, kai kurie gali pasididžiuoti naujai įrengtomis ekspozicijomis, kaip, tarkime, Lietuvos jūrų muziejus, kur lankytojus po rekonstrukcijos pasitiks ne tik atnaujintos salės, bet ir nauji gyvūnai. Tikimasi, kad didžiulio susidomėjimo sulauks Trakų, Rumšiškių muziejai, kurie vasarą gausiai lankomi. Beje, dauguma lankytojų – vietos turistai, keliaujantys šeimomis. Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, kviečiame visus dalyvauti Muziejų naktyje – įėjimas į visus muziejus įvairaus amžiaus lankytojams bus nemokamas.

Raimondas Balzas

2012 m. prasidėjęs projektas vyksta jau šeštą kartą ir pasitinka ketvirtuosius metus iš penkerių metų renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui. Ankstesniuose renginiuose muziejai kvietė pažvelgti į sukauptas archeologijos vertybes, susipažinti su lietuvių liaudies menu, įvairiomis dvarų kultūros formomis.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse projektas „Lietuvos muziejų kelias“ pakvietė į šimtą renginių, kuriuos parengė 55 muziejai iš visos Lietuvos. Juose įvairiomis formomis – nuo virtualių turų, edukacinių užsiėmimų, parodų atidarymų, diskusijų iki teminių popiečių ir minėjimo vakarų – pristatomi Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laimėjimai, Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai.

Jau tapo tradicija, kad „Lietuvos muziejų kelias“ prasideda Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – ir baigiasi rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną. Šiemet kelionė prasidės Žemaitijoje, tautos dainiaus Jono Mačiulio-Maironio gimtinėje Pasandravyje, tada leisimės į Aukštaitiją, aplankysime Mažąją Lietuvą, Dzūkiją ir rudenį, nusikėlę į Suvalkiją, kelią baigsime Ožkabaliuose, dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje, sodyboje-muziejuje.

Lankytojų statistika rodo, kad bėgant metams „Lietuvos muziejų kelias“ sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. 2014 m. renginiuose apsilankė 54 tūkst. žmonių, 2015-aisiais sulaukta per 95 tūkst. liaudies meno vertybių mylėtojų. 2016 m. „Lietuvos muziejų kelio“ dvarų kultūros aktualinimo tema susidomėjo rekordinis lankytojų skaičius – 157 tūkstančiai.

Gegužės 19 d. muziejai pristatys savo programas kiekviename regione, miestelyje, krašte. Tai bus įvairialypė programa – parodos, koncertai, kiti renginiai. Šią dieną švęsdami mes visi tarsi prisijungiame prie iniciatyvos, kažkada sugalvotos Prancūzijos muziejininkų Paryžiuje. Taigi renginių bus daug. Kiekvienas gyventojas internete gali susirasti išsamios informacijos ir aplankyti tai, kas jam priimtiniausia ir įdomiausia.

Kulinarinio paveldo muziejus yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Kokios didžiausios bėdos vyrauja šioje srityje, kurias problemas reikėtų spręsti pirmiausia?

Džiugina tai, kad muziejų lankytojų skaičius kiekvienais metais auga, nors gyventojų Lietuvoje mažėja. Taigi sugebėjome pritraukti įvairius segmentus – moksleivius, senjorus, taip pat jais domisi ir verslas, ieško atraktyvių dalykų savo pristatymams ir pan.

Išmonės ir supratimo, kaip dirbama visame pasaulyje, turime daug, galime pritaikyti pažangiausius ir inovatyviausius metodus, ir tikrai tai darome.

O sunkumai susiję su įvairiais aspektais. Kad muziejus veiktų, turi būti sutvarkyta infrastruktūra, teikiamas visas paketas paslaugų, taip pat ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – neįgaliesiems, mamoms su vaikučiais. Jiems turėtų būti sudarytos sąlygos patekti į ekspoziciją, edukacines erdves, todėl reikia finansavimo. Kai kurie objektai tinkamai sutvarkyti – tai po rekonstrukcijos duris atvėręs Jūrų muziejus, puikiai savo erdves pritaikę Valdovų rūmai. Šiuo metu rekonstrukcijai ruošiasi nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, M.Žilinsko dailės galerija.

Dar viena kebli problema – tai mūsų darbuotojai, arba žmogiškieji resursai. Jų gaunamas atlygis už darbą nėra didelis, todėl sunku pritraukti specialistų, jaunimo. Muziejuose turėtų dirbti žmonės, baigę universitetus, galintys bendrauti su lankytojais įvairiomis kalbomis, sugebantys perteikti istorines žinias, informaciją apie paveldą ir pan. Kadangi muziejuose atlyginimai nedideli, tokie specialistai kaip dailės ar istorijos mokytojai eina dirbti į mokyklą, kur gauna gerokai daugiau.

Kita vertus, dabar daug girdime kalbų apie Lietuvos muziejų reorganizaciją. Gyvenimas nežinioje, kaip viskas bus, kaip bus administruojama, tikrai nemotyvuoja ieškoti geresnių sprendimų. Taigi, jei valstybė supras ir atkreips į dėmesį į kultūrą ir ji iš tiesų taps prioritetine sritimi, kaip buvo deklaruojama partijų rinkimų programose, bus atkreiptas dėmesys ir į žmones, kurie dirba tą darbą.

P. Lileikio nuotr.

Kaip sekasi ieškoti būdų pritraukti lankytojus, gal galėtumėte paminėti pačius inovatyviausius ir sėkmingiausiai besitvarkančius muziejus?

Vienas tokių muziejų – Burbiškio dvaras Radviliškio rajone. Jis kurtas nuo nepriklausomybės pradžios ir tapęs didžiulės traukos objektu.Į jame vykstančią tulpių šventę suplaukia minios žmonių. Muziejų sudaro visas dvaro kompleksas su reprezentaciniais rūmais, įspūdingu parku, ūkiniais pastatais, tvenkiniais, jame veikia ekspozicija, skirta krašto istorijai ir kultūrai. Tokių pavyzdžių atsiranda vis daugiau. Galima paminėti ir Kretingos muziejų, sutvarkiusį visą dvaro infrastruktūrą, gražėja ir Plungės Oginskių dvaras – atsiranda naujas kultūros židinys Žemaitijoje. Čia vyksta renginiai, koncertai, parodos, festivaliai, į kuriuos suvažiuoja ne vien lankytojai iš mūsų šalies, bet ir užsienio.

Iš mažesnės apimties objektų galima paminėti Vilniuje esančius Bažnytinio paveldo muziejų ir Pinigų muziejų. Pastarajame iš tiesų daug inovatyvių sprendimų, iš kurių verta pasimokyti. Turime kuo pasidžiaugti ir Šiauliuose – tai Chaimo Frenkelio vila, kur pasodintas rožynas iš tūkstančio rožių Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Šiame name 2008 m. įrengta ekspozicija, skirta legendiniam Lietuvos partizanui Juozui Lukšai-Daumantui ir jo šeimai. R. Kazakevičienės nuotr.

Galbūt užsienio turistams mūsų muziejų bilietų kainos nėra didelės, tačiau vietos lankytojams jos tikrai ne visiems prieinamos. Ar būtent jų srautas yra pakankamas, juk daugumos užsienio šalių muziejams geriausiai sekasi išgyventi iš vietos turizmo?

Nuo šių metų Lietuvos moksleiviams iki liepos mėnesio įėjimas į muziejus bus nemokamas. Taip susitarta su Kultūros ministerija. Manau, ši naujovė patrauks jaunimą, paskatins jį geriau susipažinti su mūsų šalies kultūra. Senjorams taikomos didelės nuolaidos – jiems reikia mokėti 50 proc. bilieto kainos. Bilietai į daugumą Lietuvos muziejų kainuoja vieną, du ar tris eurus, tai tikrai nėra daug. Be to, vietos žmonėms organizuojami ir nemokami apsilankymai. Tarkim, Šiauliuose esančiuose muziejuose nemokamai galima apsilankyti ne vien per Muziejų naktį, bet ir per visas valstybines šventes. Tokią iniciatyvą propaguojame, kad sunkiau gyvenantys žmonės turėtų galimybę susipažinti su mūsų istorija, kultūra. Mes skatiname tokį atvirumą, žinoma, bus ir daugiau naujų formų, rengiamos naujos programos, nes muziejus gyvas tada, kai jis lankomas…