Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nuo kompiuterių prie knygų prancūzai vaikus traukia specialiais būdais

Prancūzai jau prieš 30–40 metų suprato, kad vaikus nuo mažens reikia pratinti skaityti. Nuolatinė veikla ir specialios programos įtraukia vaikus į literatūrą, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto Prancūzų fiolologijos studijų programos komiteto pirmininkas prof. Vytautas Bikulčius. Anot jo, Lietuvoje nedaug mokyklų, kuriose galima mokytis prancūzų kalbos, todėl stojantys į prancūzų filologiją dažnai turi pradėti nuo nulio.

– Kodėl jus patraukė prancūzų kalba ir literatūra?

– Reikia prisiminti senus laikus. Kai buvau gal ketvirtoje klasėje, perskaičiau Victoro Hugo romaną „Vargdieniai“. Man jis padarė didžiulį įspūdį. Penktoje klasėje teko mokytis užsienio kalbą. Tais laikais daug pasirinkimų nebuvo. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, vienintelė užsienio kalba ten buvo prancūzų.

Visada džiaugiausi ta kalba. Vienuoliktoje klasėje reikėjo rinktis, į kokią aukštąją mokyklą stoti. Parašiau, kad noriu studijuoti prancūzų kalbą ir literatūrą Vilnius universitete. Mane pasikvietė direktorius ir paklausė – ką tu sau galvoji, juk darbo Lietuvoje praktiškai neturėsi, labai mažai mokyklų, kur mokoma prancūzų kalbos, geriau stok į mediciną.

Siūle stoti ir į rusų kalbą, bet rusų jau mokėjau. Juk tuo metu televizija rodyta rusų kalba, laikraščiai taip pat rusų kalba. Su didžiuliu malonumu studijavau prancūzų kalbą ir literatūrą. Ir vidurinėje mokykloje, ir universitete, ir stažuotėse.

– Kokia situacija su prancūzų kalba yra dabar?

– Dabar situacija pasikeitusi. Šiandien Lietuvos mokyklose galima rinktis kokią tik nori užsienio kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų, kai kur ispanų, italų. Didžioji dalis mokinių renkasi anglų. Bėda ta, kad kai reikia rinktis antrąją užsienio kalbą, dažniau renkamasi rusų kalbą, o ne prancūzų ar vokiečių.

Išmokti prancūzų kalbą mokykloje yra labai sunku. Maždaug 2000 m. Švietimo ir mokslo ministerijai siūlėme tokį variantą – tegul mokinys renkasi kokią tik nori pirmąją užsienio kalbą. Tačiau jei jis pasirenka, pavyzdžiui, anglų, antroji kalba taip pat turi būti iš romanų kalbų grupės.

– Norite pasakyti, kad jei prancūzų kalbos žmogus nepramoksta vidurinėje mokykloje, vėliau į šios kalbos studijas jis ir nestoja?

– Stoja, bet atsiranda kita problema. Štai moksleiviai, stojantys į anglų filologiją, jau yra mokęsi anglų kaip pirmosios užsienio kalbos. Tie, kurie stoja į prancūzų filologiją, yra mokęsi prancūzų nebent kaip antrosios kalbos. Tačiau mokyklų, kuriose galima išmokti prancūzų, Lietuvoje nedaug. Studentų, jau mokančių prancūzų kalbą, įstoja mažai, didžioji dalis pradeda nuo nulio.

– Paminėjote V. Hugo. Kaip jūsų pasaulyje atsirado knygos? Ar anksti pradėjote skaityti?

– Skaityti pradėjau penkerių metų. Žinoma, tada dar negalvojau apie prancūzų literatūrą. V. Hugo „Vargdienius“ ir kitus jo romanus perskaičiau vėlesniais metais. Tai man padarė didžiulį įspūdį. Norom nenorom, pradėjau dairytis, kas buvo išversta į lietuvių kalbą.

Natūralu, kad tais laikais niekas nežinojo Hario Poterio, visi skaitė Alexandre`o Dumas „Tris muškietininkus“ ir pan. Prancūzų literatūros, kuri patenkintų vaiko skonį ir susidomėjimą, tikrai buvo. Tai ir nemažai lėmė, kad prancūzų literatūra man tapo tokia patraukli, įdomi.

– Dabar tėvai skundžiasi, kad vaikai nenori skaityti knygų. Ką patartumėte tėvams, kurie sako, jog vaikai – „įlindę“ į kompiuterius, telefonus?

– Taip, dėl kompiuterių dabar didelė problema. Kompiuteris kenkia vaikų smegenims tuo, kad jų pasakojimas nebėra nuoseklus, jie negali suregzti ilgesnio ir nuoseklaus sakinio, kuris gražiai skambėtų. Jau nekalbu apie ilgesnį pasisakymą.

Būtent skaitymas padeda teisingai formuluoti mintis, nuosekliai jas išsakyti. Beje, JAV literatūra dabar įtraukiama net į tiksliųjų mokslų studijų programas. Taip pat studijas, susijusias su psichologija. Matome, kas vyksta šiandieniniame pasaulyje. Visi mato, kad tai – konflikto amžius. Literatūros kūriniai moko, kaip išspręsti konfliktą.

– Tai ne tik grožėjimasis kalba...

– Taip, tai ne tik kūrinio estetika, kompozicija, herojų paveikslai ir idėjos. Literatūroje galima pamatyti, kaip išsprendžiami konfliktai. Juk literatūra, ypač Vakarų, grindžiama konfliktu. Tačiau Rytų literatūra grindžiama susimąstymu, meditacija.

– Prancūzai yra vieni daugiausiai skaitančių žmonių pasaulyje. Kaip taip gali būti?

– Matote, prancūzai jau prieš kokius 30–40 metų suprato, kad vaikus reikia nuo mažens pratinti prie knygos. Yra net specialios programos, kaip vaikus įtraukti į literatūrą. Suprasta, kad vaikui ištisinis tekstas nėra labai įdomus, todėl Prancūzijoje labai populiarios komiksų knygos. Vaikas, žiūrėdamas tuos paveikslėlius ir skaitydamas tekstą po jais, norom nenorom yra įtraukiamas.

Man teko matyti, kaip Paryžiaus knygynuose vaikai, sugulę ant pilvų, varto komiksų knygeles. Matyti, kad jiems tai įdomiau nei kompiuteris. Tai pripratinimas prie knygos, nes vaikas auga ir jam to paveikslėlio neužtenka. Tada jis imasi knygos. Nuolatinė prancūzų veikla su vaikais duoda savo vaisių. Tačiau ir Prancūzijoje skaitančių mažėja. Prieš 30 metų Paryžiaus metro vagone galima buvo pamatyti gal dešimt skaitančių žmonių, o dabar – 2–3.

– Be visų veiklų, į kurias įeina vertimas, darbas universitete, dar vežate grupes į Prancūziją kaip gidas. Ką jums pačiam tai duoda?

– Man yra tekę važiuoti į Prancūziją su gidais. Matydavau, kokie jie bejėgiai, nemoka prancūzų kalbos, tik anglų. Pasiskaito kažko iš istorijos vadovėlių ar kelionių vadovų, tuomet pasakoja. Tačiau matai, kad jie tos šalies nepažįsta.

Man norėjosi parodyti turistams, kas dedasi Prancūzijoje, kuo gyvena prancūzai. Tai neatsiejama nuo įvairių detalių, netikėtų istorijų, susijusių su literatūra, šalies istorija ir pan. Detalės priverčia pajauti Prancūziją iš vidaus, pažiūrėti, kas joje vyksta.

Rekomenduojami video