Pirš­ti­nių pa­ro­da.

Ger­ma­niš­kio mo­kyk­lo­je-dau­gia­funk­cia­me cent­re – vie­tos mez­gė­jų pirš­ti­nių pa­ro­da. Pirš­ti­nes į pa­ro­dą Tau­to­dai­lės me­tams su­kvie­tė bib­lio­te­ki­nin­kė Lau­ra Sa­ka­laus­kie­nė.

Pirš­ti­nės – raš­tuo­tos ir viens­pal­vės. Kumš­ti­nės ir pirš­tuo­tos. Na­mi­nės avies vil­nos siū­lo. Jų – 20 po­rų. Trys pirš­ti­nės vie­ni­šės. Be po­ros. Vi­sos mė­ly­nuo­tais raš­tais.

Kai ku­rios pirš­ti­nės – dvi­gu­bos, su pa­mu­ša­lu. Vie­nos po­ros vir­šus vie­naip raš­tuo­tas, o vi­di­nė pu­sė – ki­taip… Ski­ria­si pirš­ti­nės ne tik raš­tais, dy­džiu, puoš­nu­mu. Kiek­vie­no siū­lo vis ki­toks mei­lu­mas, sto­ris. Ši­lu­ma ne­nu­sa­ko­ma žo­džiais. Ši­lu­ma tų, ku­rios pirš­ti­nes mez­gė. Tų, ku­riems jos do­va­no­tos ir kie­no ne­šio­ta.

Pirš­ti­nės kaip nau­jos. Pirš­ti­nes mez­gė 4 mez­gė­jos: Apo­lo­ni­ja Ba­ro­nie­nė, Ma­ri­jo­na Ja­siū­nie­nė, Lai­mu­tė Nat­kie­nė, Al­do­na Ko­lo­pai­lie­nė.

– Pa­čioms se­niau­sioms, vai­kiš­koms pirš­ti­nėms – 30 me­tų. Pirš­ti­nių mez­gė­ja – Ma­ri­jo­na Ja­siū­nie­nė. Šias pirš­ti­nes ji mez­gė sa­vo anū­kė­lei. Pirš­ti­nes į pa­ro­dą pri­sta­tė mez­gė­jos duk­ra, mū­sų cent­ro dar­buo­to­ja Ge­nu­tė Vait­ke­vi­čie­nė. Čia mez­gė­jos Lai­mu­tės Nat­kie­nės pirš­ti­nės. Al­do­na Ko­lo­pai­lie­nė to­kias pirš­ti­nes mez­gė sa­vo duk­rai. Al­do­na pa­sa­ko­jo, pirš­ti­nių la­bai rei­kė­jo, tai šią po­rą ji nu­mez­gu­si per vie­ną va­ka­rą. Ši­tas pirš­ti­nes pa­ro­dai pa­do­va­no­jo mez­gė­jos sū­nus Li­nas Ba­ro­nas. Apo­lo­ni­ja Ba­ro­nie­nė bu­vu­si la­bai gar­si mū­sų kraš­to mez­gė­ja. Vis iš­ban­dy­da­vo nau­jo­viš­kus raš­tus. Ba­ro­nie­nės megz­tų pirš­ti­nių rie­še­liai – puoš­nūs, – pa­sa­ko­jo šios pa­ro­dos su­ma­ny­to­ja ger­ma­niš­kie­tė bib­lio­te­ki­nin­kė Lau­ra Sa­ka­laus­kie­nė.

Ger­ma­niš­kio kraš­to mez­gė­jų raš­tus iki pa­va­sa­rio glos­tys vai­kų ir suau­gu­sių akys.

 

Feliksas GRUNSKIS

www.birzietis.lt