Gataučiuose, gimtojoje partizanų Mamerto ir Jono Indriliūnų sodyboje, praėjusį šeštadienį vyko dainų ir poezijos šventė „Atmintis gyva“. Ji skirta abiems broliams atminti. Šventė surengta pagal Biržų viešosios J. Bielinio bibliotekos projektą „Mūzos ir ginklo broliai: atmintis gyva“. Tai antras renginys šįmet. Sausio mėnesį Biržų viešojoje bibliotekoje vyko konferencija, susilaukusi teigiamų vertinimų tiek Biržuose, tiek Vilniuje. Neseniai pagal šį projektą biržiečiai turėjo galimybę vykti į literatūrinę kelionę „Aną, 1944-ųjų vasarą“, kurios metu taip pat lankytasi ir rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno tėviškėje.

Svečius, atvykusius pagerbti Mamerto ir Jono Indriliūnų atmintį, pasitiko sodybos šeimininkai Valdas Vižinis ir Aušra Armakavičiūtė. Jie džiaugėsi lankytojais ir kalbėjo, jog šiuose susitikimuose mato gilią prasmę. Pasak šeimininko, būtina puoselėti tokius vienkiemius, tokias sodybas, nes jei jos išnyks, tai išnyks ir Lietuva.

Vyr. bibliotekininkė Liuda Prunskienė priminė, jog praėjo 75-eri metai nuo to laiko, kai Mamertas ir Jonas Indriliūnai žuvo Leliškių mūšyje. Savo eiles tarmiškai skaitė jų giminaitė Rita Zubaitė Venckūnienė. Ji kalbėjo, jog Indriliūnų namai šventės dieną tapo visos Lietuvos namais. Be to, kiekvienas atėjęs pabūti šioje senovinėje sodyboje, prisiminė savo tėviškes, kurių galbūt jau ir nebeturi.

Šįmet minimas ir rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno šimtmetis, todėl poezijos ir dainų šventė jo gimtinėje buvo ir čia užaugusios Ritos Zubaitės Venckūnienės svajonė.

Į susirinkusiuosius kreipęsis Pasvalio krašto poetas, vertėjas Tomas Taškauskas perskaitė laišką Mamertui Indriliūnui bei jam skirtas eiles. Tomas Taškauskas kalbėjo, jog sunku liestis prie šventų dalykų, šnekėti apie partizanus, kurie „ant mūsų laisvės pasirašė krauju“.

„Kai kalbame apie partizanus, mes turėtume išmokti galvoti ne apie praeitį, o apie dabartį ir apie ateitį. Apie dabartį, nes jų kraujas yra mūsų laisvės sėkla,“ – sakė poetas T. Taškauskas. Jų žūtis, pasak poeto, parengė kelią mūsų laisvei. Bet vien dabarties neužtenka, nes „mums reikia daug platesnės ateities perspektyvos.“

Poetas priminė ir Lietuvoje viešėjusio popiežiaus Pranciškaus palinkėjimą: „Jei norite, kad jūsų tauta būtų didi ir laisva, prisiminkite savo šaknis ir savo praeitį ir veskite tautą pirmyn.“ Šventė partizanų gimtinėje, pasak poeto, išreiškia pagarbą visiems Lietuvos kovotojams ir skatina mus visus eiti pirmyn, kurti Lietuvą, siekti didelių dalykų, nepriklausomai kokį darbą dirbame. T. Taškauskas ragino visus gilinti, intensyvinti savo vidinį gyvenimą „per skaitymą“. Grėsmė, anot jo, yra kintanti kultūra, kuri skatina vartotojiškus santykius.

Savo eiles renginyje skaitė biržietės literatės bei viešnios iš aplinkinių rajonų: Virginija Virkutienė, Lina Kiškienė, Rimutė Radavičienė, Liuda Prunskienė. Partizanų dainas bei dainas, sukurtas pagal Biržų krašto litaratų eiles atliko Laima ir Artūras Aukštuoliai. Susirinkusiems dainavo ir viešnia iš Ukmergės Rima Žudienė.

Į šventę atvykę Mamerto ir Jono Indriliūnų giminaičiai prisiminė savo ir partizanų tėvus, senelius, prosenelius, dalinosi prisiminimais iš tragiškosios 1944-ųjų metų vasaros įvykių.

Po renginio sodybos šeimininkai ir renginio organizatoriai visus šventės dalyvius pakvietė prie vaišių stalo sodybos kieme.