Per visą Lietuvą vingiuojantis „Lietuvos muziejų kelias“ rugpjūčio 1 dieną atvedė ir į Šilutę – čia, prie Hugo Šojaus muziejaus, sekant tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ vyko renginys „Per vandenis vandraujant“.

Jis buvo suskirstytas į kelias dalis. Vaizdingiausia – vienos dienos paroda „Žvejyba pamaryje“ apie žvejo gyvenimą, kurioje pabandėme aprėpti, kaip dirbo ir kuo gyveno pamario žvejai vasarą ir žiemą. Lankytojai matė ir kone pilną žvejo aprangos kostiumą – švarką, kelnes, batus, kepurę (ziudvestę“), taip pat skriemulius burėms kelti, žiemos metu naudojamas pačiūžas, roges, „išporius“ – geležinius nagus ant batų, skirtus eiti ledu, ledkirtį. Buvo eksponuojami tinklai, plūdės, grimzdai, irklai, skiaurė gyvai žuviai laikyti, valties dervavimo statinaitė, „fenderis“ – megztas maišas, suminkštinantis valties atsitrenkimą į kliūtį, pora pintų neštuvų tinklams nešti, adatos tinklams lopyti ir „rakstuvas“ tinklams megzti, ir dar kitų žvejybos priemonių. Pajusti pamario dvasią padėjo skambėję Mažosios Lietuvos krašto dainų įrašai apie marias ir žuvininkus, taip pat keletas nuotraukų.

Popiet prapliupęs lietus privertė parodą iš lauko perkelti į vidų, ten persikėlė ir lankytojai, kurie, pasiklausę parodos pristatymo, traukė lapelius su sakmių ištraukomis ir paeiliui skaitė. Kokių tik stebuklų nebūta pamario krašte! Kalbantys debesys, pelkėse nuskendę laivai, dosnūs velniukai – įvairiausiai aiškinama ežerų kilmė ar prie vandens telkinių sutinkamos mitologinės būtybės. Reikia žinoti, kaip su jomis bendrauti…

Triukšmingiausia renginio dalis buvo kūrybinės žvejo dirbtuvės. Jose dalyviai gamino laivelius iš marių išplautos medienos ir jūriniais mazgais rišo apyrankes. Šie dirbinėliai vietiniams bus suvenyras iš renginio, o Šilutės svečiams – ir prisiminimas apie gyvybingą vandenų kraštą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė Asta Bartkevičiūtė

 

Viktorija Skutulienė