LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Norkūnų kaimas (Jūžintų sen.), kadaise turėjęs 63 sodybas, jau ištuštėjęs. Likusios tik kelios sodybos. Jose įsikūrę jauni žmonės, atvykę iš kitų Lietuvos kampelių. Kaimo buvimą simbolizuoja paminklinis akmuo, pastatytas 2010 m., Norkūnams švenčiant šimtmetį, kai gyventojai skirstėsi iš „ulyčios“ į vienkiemius. Neleidžia išnykti kaimo pėdsakams Jaunimo, arba Didysis, kryžius, pastatytas 1892 m. Kryžių mūsų kaime yra ir daugiau. Kai važiuojame ar einame pro juos, nulenkiame galvas.
Ištuštėjęs, bet gyvas
Gražus buvo mūsų kaimas, su kalvelėm, žaliom pievom, sraunia Audros upe. Kai kurios lankos, miškeliai, vietos turėjo savo pavadinimus. Pvz., vieta prie kaimo kapų – pakapė, prie Didžiojo kryžiaus – pakryžė, papieviai – tai žmonių sklypai, prigludę prie Audros upės, vieta prie ežerėlio – paežerė, didžiausia ir giliausia Audros upės sietuva, kuri ribojosi su Valentino Mackaus sklypu, – Valentino sietuva, meškavartis – nedidelis miškelis Juozo Paberžio sklype, duoblys – ilga žemuma tarp Antano Švedo ir Prano Uldukio sklypų, pailgė, upiai, telėtnikas, šlekų bala, kekutynė, grūšniavietė, kelmynė, margė, desincina… Tai pavadinimai, kuriuos žinojo kiekvienas šiame kaime gyvenantis. Visi šie vietovių pavadinimai liko tik prisiminimuose. Po melioracijos Norkūnai pasikeitė. Nebeliko girgždančių kaimo šulinių svirčių, nei pačių šulinių, „sodželkų“, nebeliko ir pačių sodybų. Dabar tie laukai graudžiai atrodo, primena stepę.
Šeštasis susitikimas
Rugsėjo 1 d. Ragelių Švč. Mergelės Marijos parapijoje vyko Pijaus X atlaidai. Prieš šv. Mišias aplankėme artimųjų kapus Ragelių kapinėse. Šv. Mišias už Ragelių parapijos ir Norkūnų kaimo gyvus ir mirusius žmones aukojo klebonas Leonas Linda. Šią dieną norkūniečiai rinkosi į VI kraštiečių susitikimą, kuris vyko Janinos ir Feodoro Gerasimovų sodyboje Norkūnų kaime. Pirmasis susitikimas buvo surengtas 1992 m. Tada jame dalyvavo 200 žmonių, antrajame, vykusiame 2000 m., – 80, 2004 m. trečiajame – 60, 2010 m. ketvirtajame – 99, 2014 m. penktajame – 85.
Daug šviesuolių
Susitinkame vargais ir džiaugsmais pasidalinti, bendrą dainą sudainuoti, ašarą nubraukti, širdį nuraminti. Ir didžiuotis turime kuo. Norkūnuose išaugęs Feliksas Mackus – teisininkas, studijavęs Paryžiuje, Sorbonos universitete, apgynęs teisės daktaro laipsnį, grįžo į Lietuvą ir dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakultete dėstytoju. 1950 m. išvyko į Klivlendą (JAV). Antanas Lašas – docentas, technikos mokslų daktaras, parašęs atsiminimų knygą apie Norkūnų kaimą. Valerija Lašaitė-Baumilienė – Kauno technologijos universiteto dėstytoja, jos sesuo Onutė Lašaitė-Gedžienė – lietuvių kalbos ir literatūros specialistė. Vanda Lašaitė – mokytoja. Laima Dambrauskaitė – vokiečių kalbos mokytoja. Vytautas don Biruta – gydytojas, baigęs homeopatijos mokslus Vokietijoje. Julius Kišūnas ir Petras Kišūnas – mokytojai. Juozas Pipinis – gydytojas, turintis nusipelniusio gydytojo vardą, Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys, Kretingos rajono garbės pilietis. Algimantas Gasiūnas, baigęs jūreivystės mokslus, dirbo laivo kapitonu, vėliau baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Jonas Mackus baigė technikos mokslus, apgynė disertaciją ir įgijo habilituoto daktaro laipsnį kompiuterių mokslo srityje. Antanas Dambrauskas – senųjų klasikinių kalbų specialistas, išleidęs knygą „Viskas praeina“, dirbęs vertėju. Antanas Seibutis – istorikas. Antanas Puriuškis – baigęs aviacijos mokslus, į kraštiečių susitikimą atskubėjęs iš Vilniaus su savo išleista penktąja knyga „Prisimena paauglys ir senjoras“.
Ne visi sugebėjo ir turėjo galimybių tapti profesoriais, docentais ar mokslininkais. Mums brangūs visi šio krašto žmonės, juk jie – norkūniečiai. Į šią šventę susirinko 71 kraštietis iš įvairių Lietuvos kampelių.
Malonu džiaugtis susitikimu, bet yra ir skaudulių. Juk per penkerius metus netekome 20 kraštiečių… Išsiskyrėme turėdami vilties vėl susitikti. Tegu nedrįsta niekas teigti, kad Norkūnų kaimas išnyko. Mes, norkūniečiai, vis priminsime apie save.
Aldona ULDUKYTĖ-RAMANAUSKIENĖ
