Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pristatoma fotografo A. Kunčiaus paroda „Kartą po Tvano: susitikimai“

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotografo Algimanto Kunčiaus paroda galerijoje „e.k. art“ pradeda nedidelių kamerinių fotografijos parodų ciklą „Kartą po Tvano: susitikimai“.

„Bendraudamas su mūsų garsiais menininkais, kurie vis dėlto labiau yra mano draugai, ilgainiui nusprendžiau, kad būtų visai įdomu surengti kamerinių parodų ciklą, – teigia galerininkas, kolekcininkas, parodų kuratorius Edmondas Kelmickas. – Tai labiau susitikimai, nes ne visa erdvė atiduodama svečiui, o svečias pakviečiamas į vietą, kur tarsi nuo seno gyvena šeimininko mėgstami autoriai, bet jis neverčia svečių vadovautis savais kriterijais.“

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, šį ir kitus susitikimų ciklo autorius vienija archetipinis Tvano įvaizdis, kreipiantis į sovietmetį ir laiką po jo, kuriame įsišaknijusi visų iškiliausių lietuvių fotografų kūryba. Algimantas Kunčius priklauso tai pačiai Lietuvos fotografijos klasikais tituluojamų menininkų kartai, kaip ir Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Vitas Luckus. Parodose fotografas dalyvauja nuo 1967 m., o 2015 m. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje buvo surengta didžiulė retrospektyvinė A. Kunčiaus kūrybos paroda.

„Kai Edmondas pasiūlė parodą pavadinti „Po Tvano“, aš iškart sutikau, – prisipažįsta Algimantas Kunčius. – Mūsų tautos būsena yra iš tiesų tokia: tekame į visas šalis, bet drauge atidengiame išliekančius dalykus. Juos parodoksaliai simbolizuoja debesys. Jų taki amžinybė – tai mūsų svajonės ir siekiai. Dangus virš katedros mano fotografijoje – erdvė, kurioje mūsų valstybingumo simboliai, tad ir pati mūsų valstybė bei tauta klaidžioja, ieškodama sau vietos. O šalia eksponuoju ir sau brangius, jaukius Vilniaus kampelius, kuriose jaučiuosi saugus ir savas.“

„Kunčius yra vargonininko vaikas, kuris išaugo įsiklausydamas į muzikinę vertikalę. Bet Kunčius yra ir pokario vaikas, kuris atpažino džiazo horizontalę, – teigia E. Kelmickas. – Kunčius svinguoja ir džiazuoja ne su tikrove, bet tikrovėje, kurioje bet kokios aplinkybės padeda jam išsaugoti – ir aš nežinau, kaip jam tai pavyksta, – tą vertikalės ilgesį ir nedeklaratyvumą. Visuose fotografijų cikluose, kad ir kiek jų buvo, yra kažkas tokio, kas labai vaisingai jį lydėjo visos jo kūrybinės kelionės metu, ir kaip nė vienas kitas fotografas, jis darė įtaką kelioms fotografų kartoms labai vaisingai, bet ne smurtingai – tiesiog savo paties korektišku muzikavimu.“

Šis susitikimas su A. Kunčiaus kūryba galerijoje „e.k. art“ bus atviras iki gruodžio 8 d.

Rekomenduojami video