LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Biržų miesto centre, senamiesčio ir urbanistinio paminklo bei Biržų regioninio parko teritorijoje, atsirado naujas statinys. Jis stovi Rotušės – Birutės gatvių sankryžoje, prie SEB banko pastato.
Ant didelio akmens – medinė Rūpintojėlio skulptūrėlė. Tik arčiau priėjus galima sužinoti, kad tai paminklas suomių profesoriui Augustui Robertui Niemiui.
Suomių profesoriaus vardo įamžinimu jau seniai rūpinosi Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Tad nenuostabu, kad skulptūra atsirado šalia jo namų.
R. Niemis – suomių ir lietuvių tautosakininkas, garsinęs Lietuvos vardą Suomijoje XX a. pradžioje, rinkęs lietuvių tautosaką ir leidęs jos rinkinius, paskelbęs darbų apie suomių ir lietuvių liaudies dainų ryšius.
Seimo narys Viktoras Rinkevičius atkakliai siekė, kad Biržai įamžintų profesoriaus A. R. Niemio atminimą.
Dėl to buvo organizuojamos parodos, konferencijos, ketinta A. R. Niemio vardu pavadinti miesto gatvę.
Gatvės keitimo idėja neprigijo
Gatvė, kuriai buvo ketinama suteikti suomio tautosakininko vardą, šiuo metu yra vadinama prieštaringai vertinamo poeto, vertėjo Vytauto Montvilos vardu.
Idėją šiai gatvei suteikti A. R. Niemio vardą pasiūlė muziejininkė E. Landsbergienė. Motyvas – A. R. Niemio nuopelnai Biržų krašto ir Lietuvos folklorui.
Viename iš surengtų valdžios susitikimų su žiniasklaidos atstovais tokiems ketinimams prieštaravo biržietis etnomuzikos puoselėtojas Juozas Puplauskis, gyvenantis V. Montvilos gatvėje.
Jis kalbėjo, kad sutartinių išsaugojimu ir jų užrašymu rūpinosi ne tik A. R. Niemis.
Mokytojas prisiminė 1962 – uosius, kai sutartines užrašinėjusią ekspediciją jis lydėjo pas penkiastygėmis kanklėmis grojusį Petrą Lapienę. Buvo prisimintas ir kitas sutartinių puoselėtojas – skudutininkas Kostas Burbulis, kurio muzikavimas, pasak etnomuzikologės Aušros Butkauskienės, įrašytas 1979 metais.
Tą padarė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (buvusios Lietuvos valstybinės konservatorijos) ekspedicija.
J. Puplauskis sakė, kad jei būtų jo valia, V. Montvilos gatvės pavadinimą jis jau seniai būtų pakeitęs. Taip pat sakė, kad jis žino ir vertina A. R. Niemio nuopelnus, gatvės pervadinimui jo vardu neprieštarautų, tačiau, anot mokytojo, yra ir kitų įamžinimo vertų vardų.
„Kalbant apie muzikinius nuopelnus verti įamžinimo ir, pavyzdžiui, iš Pabiržės kilę muzikai - Motiejus, Antanas ir Bronius Budriūnai“, - sakė J. Puplauskis.
Sykiu jis pažymėjo, kad gyventojai gatvės pavadinimo keitimui prieštarauja ir dėl jiems nežinomo suomio, ir dėl to, kad apie gatvės pavadinimo keitimą su jais niekas nekalbėjo, nesitarė.
Yra dalis žmonių, kurie apskritai nieko nenorėtų keisti. Pusė gatvės žmonių esą gyvena emigracijoje, kitų visuomeninis gyvenimas nedomina.
Esmė – ne pinigai
Tuo metu dirbusi Biržų rajono savivaldybės mero Vyto Jarecko patarėja Janina Bagdonienė tikino, kad gatvės pavadinimo keitimas gyventojams žymių nuostolių neatneštų. Ji tikino, kad V. Montvilos gatvės pavadinimo keitimas kainuotų „2 Eur 30 centų ir 3 Eur 50 centų“.
Tiek esą kainuotų išlaidos Registrų centro pažymoms gauti.
„Esmė – ne pinigai“, - tuomet sakė Jovaro seniūnaitijos seniūnaitis Admondas Lionas. Jo manymu, iniciatyva turėtų kilti iš gyventojų, o dabar ji „nuleista“. Idėją pateikęs žmogus, kuriuo esą netikima.
Jis sakė, kad jeigu norima keisti gatvės pavadinimą, galima ją pavadinti, tarkim, ir Bernardo Brazdžionio, ir Jono Meko vardu... O dabar keitimas esantis politinis veiksmas.
Derinimų prie miesto veido nereikia
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vadovė Loreta Munikienė sakė, kad Rotušės gatvėje pastatytos skulptūros A. Niemiui vieta yra derinta. Tačiau leidimo jai statyti nereikia, nes pastatyta nuomojamoje žemėje.
Ar tokia skulptūra tinka senamiesčiui? Į tai tiesiai valdininkė neatsakė.
„Kai privačiuose sklypuose asmuo stato tokius statinius, nepriskiriamus statinių kategorijai, pagal statybų techninį reglamentą derinimų nereikia“, - sakė ji.
L. Munikienės žiniomis, yra savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimo raštas, leidžiantis šią skulptūrą statyti minėtoje vietoje.
Privačiuose sklypuose visko būna
Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas, paklaustas apie pastatytą paminklą Biržų senamiestyje A. Niemiui, paklausė:
„A, čia tas paminklas, kur Rinkevičius pastatė? Buvo toks klausimas. Mes paminklą siūlėme pastatyti kur nors paupyje. Ar su mumis derinta buvo, nežinau, mes nederinime, nebent Vilniuje“.
Jo žiniomis, skulptūra nėra statinys, todėl Statybos įstatymas netaikomas. Tik jei būtų kasamas pamatas, tuomet reikėtų projekto. Skulptūra, jo žiniomis, stovi privačiame V. Rinkevičiaus sklype.
A. Umbrasas nenorėjo komentuoti, ar ši skulptūra derinasi prie senamiesčio erdvės.
„Privačiuose sklypuose visko būna. Net iš betono nulipdytų gyvulių“, - svarstė A. Umbrasas.
Jam atrodo, kad Seimo narys tiesiog nori būti reikšmingas.
„Miestas neleido viešose erdvėse statyti, tai savo sklype pasistatė. Senamiesčio teritorijoje juk ir baseinus kasa, ir ūkinius stato“, - kalbėjo A. Umbrasas.
Gali stovėti ir daugiau paminklų
Rotušės gatvėje esančio Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sakė, kad skulptūros pastatymo klausimas su jais buvo derinamas.
„Aš dėl vietos ir išvaizdos nelabai suprantu, mes architekto neturime. O kad mieste stovi paminklai nusipelniusiems žmonėms, tai gali stovėti. Galėtų būti ir daugiau paminklų. Štai turim J. Janonį. Turim nusipelniusį chirurgą A. Dauguvietį, kodėl negali būti jo paminklo? Ir nebūtinai viešoje vietoje“, - svarstė K. Baronas.
Tiesa, K. Baronui esama A. Niemio skulptūra galėtų būti gražesnė. O kodėl tokia būtent pasirinkta, jis nežino.
„Bet kokiu atveju šioje vietoje geriau, nei ji stovėtų mūsų parko direkcijos kieme“, - kalbėjo K. Baronas.
Norėjo akcentuoti Lietuvos ir Suomijos ryšį
„Šiaurės rytai“ pateikė klausimus Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui.
- Jūsų pastangomis užsakytas, pagamintas ir pastatytas paminklas suomių folkloristo, profesoriaus Augusto Roberto Niemio atminimui. Kur šis paminklas stovi?
- Paminklas jau stovi Birutės gatvės pradžioje, šalia Biržų regioninio parko lankytojų centro. Turistai, atvykę į Biržų regioninį parką, galės pamatyti ir šį paminklą. Taip pat šia vienintele gatve galima privažiuoti prie fontanų, todėl lankytojų srautas tikrai būna nemažas.
- Kas tą vietą paminklui parinko?
- Paminklui buvo siūlomos įvairios vietos: šalia dviračių tako, Agluonos upės pakrantėje, šalia buvusio Telekomo pastato... Vienos netenkino architektų, kitos - paminklosaugos specialistų. Konsultavausi su dizaineriais ir galų gale buvo pasiūlyta ši vieta Birutės gatvėje, kuri buvo suderinta su visomis reikalingomis institucijomis. Manau, kad neatsitiks taip, kaip su Salaspilio mūšiui atminti paminklu, pastatytu miesto pakraštyje, vienišu, nelankomu ar mažai lankomu.
- Kas paminklą sukūrė?
- Prie paminklo kūrimo darbavosi keletas žmonių, ne visi jie norėtų būti įvardyti.
Paminklo viršutinė dalis, rūpintojėlis, kurio autorius yra tautodailininkas, garsus medžio drožėjas V. Jatulevičius, primena Helsinkio kapinėse esantį 1933 m. lietuvių pastatytą A. R. Niemiui skirtą paminklą. Tokiu būdu norėjome dar kartą akcentuoti šio žmogaus dėka Lietuvą ir Suomiją jungiantį ryšį.
- Kada oficialiai jis bus atidarytas?
- 2019 metais sukako 150 metų nuo A. R. Niemio gimimo. Šiai sukakčiai pažymėti 2019 m. liepą Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje mano iniciatyva buvo surengta paroda, skirta šio mokslininko gyvenimui ir veiklai apžvelgti. Jos atidaryme dalyvavo profesorius Stasys Skrodenis, ilgus metus tyrinėjęs A. R. Niemio gyvenimą, mokslinę veiklą ir išleidęs 2 knygas apie tai, Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, Suomijos ambasadorius Lietuvoje Kristeris Michelsonas (Christer Michelsson).
Taip pat Suomijos Kristijono Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkė, tuo metu besistažavusi Suomijos ambasadoje Lietuvoje, Isa Tolonen, Lietuvos mokslininkai, Seimo nariai, visuomenės atstovai.
Lapkričio mėnesį Biržuose, „Sėlos“ muziejaus arsenale, vyko konferencija, kurioje dar kartą buvo akcentuotos ypatingos A. R. Niemio sąsajos su Lietuva ir Biržų kraštu, kalbėta apie tai, koks svarbus Biržų kraštas tapo abiejų šalių, Lietuvos ir Suomijos, draugystei. Gaila, kad paminklo statybos reikalai užsitęsė ir nespėjome to padaryti 150-osioms mokslininko A. R. Niemio gimimo metinėms. Dabar daryti atidarymą karantino sąlygomis nėra galimybės.
- Biržuose nepavyko pavadinti gatvės A. R. Niemio vardu. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
- Kreipiausi į savivaldybe su siūlymu pavadinti vieną Biržų gatvę A. R. Niemio vardu. Iš pradžių buvau informuotas, kad gatvių be pavadinimų Biržuose nėra. „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, muziejininkams pritarus, pasiūlė, kad galbūt būtų tikslinga pervadinti A. Niemio vardu tarybinio poeto V. Montvilos vardo gatvę, kuri susisiekia su A. Sabaliausko gatve. Taip būtų įamžinti du mūsų kraštui nusipelnę žmonės, bičiuliai ir bendražygiai. V. Montvila Biržams ir Lietuvai tikrai nenusipelnė. V. Montvilos kūrybai priklauso turbūt daugeliui vyresnės kartos žmonių žinoma frazė „Ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo Leninas visiems laikams‘‘. Tarpukario Lietuvoje V. Montvila buvo aktyvus revoliucionierius, propagavo komunistines idėjas, už ką buvo įkalintas, šlovino Leniną ir Staliną, agitavo už Lietuvos įjungimą į Sovietų sąjungos sudėtį, todėl toks gatvės pavadinimas garbės nedaro.
Beje, Vilniuje, naujame kvartale šalia Ozo parko, netoli „Siemens“ arenos, suomių profesoriaus Augusto Roberto Niemio vardu pavadinta gatvė jungia žinomo lietuvių kalbininko Juozo Balčikonio ir senosios lietuvių literatūros bei kultūros tyrinėtojo Kazio Ulvydo gatves. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete prieš dešimt metų atidaryta profesoriaus A. R. Niemio auditorija.
- Yra daug Biržams nusipelniusių asmenybių, kurios nėra deramai įamžintos. Kodėl Jūs aktyviai ėmėtės veiksmų būtent A. R. Niemio atminimo įamžinimui?
- Be abejo, nusipelniusių Biržams žmonių yra ir ne visų jų atminimas yra įamžintas. Tai dar ne vėlu padaryti ir aš manau, jog tai bus padaryta. Profesorius A. R. Niemis yra nusipelnęs ne tik Biržams, bet ir visai Lietuvai. A. R. Niemis trisdešimt darbingiausių gyvenimo metų paskyrė lituanistinėms studijoms ir žinių apie Lietuvą sklaidai Suomijoje.
Biržiečiams profesoriaus atminimas brangus pirmiausia tuo, kad prof. A. R. Niemis drauge su kanauninku Adolfu Sabaliausku-Žalia Rūta Biržų krašte 1909-1912 m. užrašė šio krašto dainas, sudarė ir Suomijoje išleido dainų rinkinį „Dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1912), įamžino liaudiškas muzikavimo tradicijas, įvertino Biržų krašto muzikines tradicijas moksliniu požiūriu. Šiandien jo surinkta medžiaga yra svarbus Biržų krašto etnomuzikavimo tradicijas liudijantis dokumentas. Jis Lietuvos vyriausybės prašymu 1919 m. parengė Lietuvos švietimo reformos projektą. A. R. Niemis palaikė ryšius su Jonu Basanavičiumi ir kitais tarpukario Lietuvos šviesuoliais. Jis atkakliai siekė ir pasiekė, kad Suomija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę, dėl ko pats nukentėjo. Už nuopelnus Lietuvai 1928 m. A. R. Niemis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
2010 m. lapkričio mėnesį UNESCO įtraukė sutartines į žodinio ir nematerialaus žmonijos paveldo šedevrų sąrašą, išsaugant sutartines labai daug prisidėjo būtent A. R. Niemis.
Ar paminklas R. A. Niemiui stovi ant Jūsų nuomojamos iš valstybės, ar privačioje žemėje?
- Paminklas stovi ant UAB „Žydruva‘‘ iš valstybės nuomojamos žemės.
Ne pirmoji skulptūra
Paminklas A. R. Niemiui - ne pirmoji politiko Viktoro Rinkevičiaus užsakymu išdrožta skulptūra. Viena jų po ilgų klajonių ir paieškų vietą rado prie Biržų pilies.
Vabalninkietis pedagogas Vidas Jatulevičius Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus užsakymu 2011 metais sukūrė medinę skulptūrą.
Ji skirta Biržų vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555-ioms metinėms.
Skulptūrai panaudotas 150 metų senumo ir apie 1 metro skersmens nudžiūvęs ąžuolas, atgabentas iš Bartkūnų. V. Jatulevičius skulptūrą išdrožė per 55 dienas, joje įamžinti svarbiausi Biržų krašto istoriniai įvykiai, viršūnę puošia Biržų miesto herbas.
Šiai skulptūrai ieškota vietos prie Biržų „Saulės“ gimnazijos bei Agluonos upės pakrantėje prie Kęstučio gatvės. Vėliau vieta rasta prie įvažiavimo į Biržų pilį.
Jurgita Morkūnienė
