Bonos Sforcos dukterį Kotryną Jogailaitę švedų istorikai neretai vadina „Renesanso karaliene“ – į Suomiją ir Švediją jį atsivežė itališko renesanso idėjas, su kuriomis jos motina jau buvo supažindinusi Lietuvą ir Lenkiją. Švedijos kultūros istorikė Eva Mattsson teigia galimai radusi Kotrynos Jogailaitės vestuvinę karūną. Ją, mokslininkės manymu, galėjo nukaldinti XVI a. Vilniaus auksakaliai.  

Iš šimtų papuošalų išliko vos vienas

Jauniausiosios Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo dukros Kotrynos vestuvės įvyko 1562 m. spalio 4 d. Vilniuje – ji ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono Vazos, vėliau tapusio Švedijos karaliumi.

Kotryna buvo karališkosios Jogailaičių šeimos, valdžiusios Lietuvą ir Lenkiją, narė, tad jos vestuvės Vilniuje buvo prabangios ir tęsėsi savaitę, o kraitis buvo gausus ir itin vertingas (istorikas K. H. Spiessas jį vertina maždaug 32 tūkst. dukatų).

Jos papuošalų neįmanoma net lyginti su šiuolaikiniais: dabartinės milijonus uždirbančios Holivudo žvaigždės didžiuojasi sužadėtuvių žiedais su žirnio ar pupos dydžio deimantais, o Kotrynos Jogailaitės prieš vestuves sudarytame kraičio apraše, išlikusiame iki šių dienų, užfiksuotas, pavyzdžiui, toks papuošalas: antkaklė, puošta trimis deimantinėmis rožėmis, dviem rubininėmis rožėmis ir šešiomis poromis perlų, prie jos pakabukas su deimantine rože, smaragdine plokštele viršuje, dviem rubininėmis plokštelėmis apačioje ir prikabintu perlu.

Žygimanto Gedvilos nuotr. 

Ir tokio stiliaus papuošalų kraičio apraše išvardyta beveik 20, o kur dar dešimtys įvairių pakabukų iš brangakmenių, beretės ir diržai su akmenimis, grandinėlės, perlais siuvinėti rūbai, paauksuoti indai, podėlio ir bažnytinis sidabras, kailiai ir kilimai.

Iki šiol, kaip išlikęs, buvo žinomas tik vienas iš gausybės Švedijos karalienės Kotrynos papuošalų – auksinis pakabukas su iš deimantų išdėliota C raide, rastas atvėrus jos sarkofagą Upsalos katedroje. Tačiau naujausi švedų istorikų tyrinėjimai nuteikia optimistiškai – išlikusių papuošalų gali būti ir daugiau.

Princesės Kotrynos vestuvinės karūnos paslaptis

Švedė kultūros istorikė Eva Mattsson Kotrynos Jogailaitės biografiją tyrinėja jau dvylika metų. O apsirengusi juodą aksominę suknią, nusagstytą dirbtiniais brangakmeniais ir perlais, pasiūtą pagal vienintelį – tuomet dar princesės Kotrynos išlikusį atvaizdą, ji rengia populiarius performansus įvairiose Švedijos pilyse.

Visą savo sukauptą informaciją apie šią istorinę asmenybę E. Mattsson sudėjo į šiemet pasirodžiusią knygą švedų kalba „Princesė: karalienės Kotrynos Jogailaitės biografija“. Vienas įdomiausių siurprizų joje – prielaida, kad autorė galimai aptiko jos vestuvinę karūną.

Evos Mattsson nuotr. 

E. Mattsson pasakoja, kad, tyrinėdama istorinius dokumentus, 1563 m. sudarytame Suomijos kunigaikščių poros inventoriaus apraše ji rado paminėtas dvi karūnas: kunigaikščio ir kitą – paauksuoto sidabro. Istorikė daro prielaidą, kad pastaroji ir buvo Kotrynos vestuvinė karūna, be to, mano būtent ją aptikusi nedidelio Skallviko miestelio bažnyčioje Švedijoje.

„Ši vieta susijusi su Kotryna, nes, jai tapus Švedijos karaliene, vyras savo sutuoktinei padovanojo žemių Ostergotlando srityje. Ten esančiame Stegeborge jie pastatė renesanso stiliaus pilį, o netoli jos yra ir minėtas Skallviko miestelis.

Po karalienės Kotrynos mirties 1583 m. jos dukra Ana ilgą laiką gyveno Stegeborgo pilyje, o 1595 m. Skallviko bažnyčiai buvo padovanota karūna. Spėju, kad tai galėjo padaryti princesė Ana, tuo metu gyvenusi Lenkijoje, bet kartais besilankiusi Švedijoje“, – pasakoja Kotrynos Jogailaitės biografė.

Žygimanto Gedvilos nuotr. 

Bažnyčioje aptikta karūna įdomi tuo, kad XVIII a. ji buvo perdaryta – prie originalios karūnos, pagamintos, kaip spėjama, XVI a., buvo pritvirtintos papildomos detalės. „Ant senosios karūnos pagrindo esančiuose medalionuose pavaizduoti vyras ir moteris. Tai ir yra įdomiausia, nes manau, kad ten – Kotryna ir Jonas. Žinoma, kol kas tai tik teorija, nes šios karūnos kol kas nėra ištyrinėję profesionalūs juvelyrai“, – teigia E. Mattsson. Tokiu atveju, tikėtina, kad ši karūna galėjo būti pagaminta Vilniuje 1562-aisiais, kuomet Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza viešėjo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir spalio 4 d. vedė princesę Kotryną.

Norint patvirtinti šią prielaidą, dar reiktų išsamesnių tyrinėjimų, tačiau kultūros istorikė E. Mattsson savo knygoje papasakojo ir apie kitokias Kotrynos Jogailaitės „amžininkes“.

Dabartinės Švedijos karališkosios šeimos rūmai buvo statyti Kotrynai

Bonos Sforcos dukterį Kotryną Jogailaitę švedų istorikai neretai vadina „Renesanso karaliene“. Mat kartu su minėtu turtu ji į Suomiją, o vėliau ir Švediją, atsivežė ir itališko renesanso idėjas, su kuriomis Lenkiją ir Lietuvą prieš tai buvo supažindinusi jos motina. Kotrynos Jogailaitės įtaka tuometinei Švedijos kultūrai buvo didelė, o jos veiklos pėdsakų ir dabar gausu visoje šalyje.

„Iki Kotrynos Jogailaitės Švedijos karalienėmis dažniausiai tapdavo švedų didikės, kurios nebuvo susidūrusios su kultūrinėmis to meto naujovėmis, sklidusiomis iš Italijos. O Kotryna buvo gimusi princese ir turėjo žinių, galinčių pakeisti Švediją, – teigė E. Mattsson. – Angliją ir Daniją renesanso kultūra pasiekė per Vokietiją, iš dalies dėl to, kad tai buvo liuteroniškos šalys, o Švedijos ir Suomijos renesansas – kitoks nei kaimyninėse šalyse, nes jis per Lenkiją ir Lietuvą atkeliavo iš Italijos. XVI a. Švedijos architektūra turi labai daug bendro su to meto Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos architektūra.“

Žygimanto Gedvilos nuotr. 

Tyrinėdama Kotrynos Jogailaitės palikimą E. Mattsson apvažiavo visas pilis, susijusias su jos gyvenimu: pirmiausia apsilankė jos motinos gimtinėje Italijoje, tuomet Krokuvoje, Vilniuje, Turku mieste Suomijoje ir, žinoma, Švedijoje, o ten „jos“ pilims suskaičiuoti gali neužtekti ir abiejų rankų pirštų. Kartu su vyru, Švedijos karaliumi Jonu III, savo valdymo metais jie visoje šalyje pastatė arba perstatė renesansiniu stiliumi daugybę pilių – Svartsjo, Kalmaro, Borgholmo, Vadstenos, Uppsalos, Turku, Vasteraso, Linkopingo, Stegeborgo, Gavleo ir Drottningholmo.

Netgi dabartinės karališkosios Švedijos šeimos privati rezidencija – Drottningholmas – yra susijusi su Kotryna Jogailaite. Išvertus iš švedų kalbos „drottningholm“ reiškia „karalienės sala“, ir šioje vietovėje, netoli Stokholmo, Švedijos karalius Jonas III pastatė naują pilį savo žmonos garbei. Deja, originali Kotrynai dedikuota pilis sudegė ir XVII a. buvo atstatyta jau pagal prancūzišką architektūros manierą.

Nors XVI a. visi valdžios svertai įprastai būdavo vyrų rankose, tačiau kultūros istorikė E. Mattsson teigia, kad yra visiškai akivaizdu, jog Švedijos karalienės Kotrynos įtaka renesanso stiliaus architektūros plėtrai Švedijoje buvo milžiniška.

„Žinoma, sprendimą statyti pilis priimdavo karalius, bet panašumai tarp pilių Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje yra akivaizdūs – kai palyginti, panašumai yra tiesiog pritrenkiantys. Be to, žinome, kad bent dvi garsių architektų šeimos, dirbusios Švedijoje, buvo kilusios iš Italijos ir Lietuvos–Lenkijos.

Netgi yra išlikęs originalus 1572 m. karaliaus Jono laiškas Švedijos ambasadai Krokuvoje, kuriame jis geromis sąlygomis kviečia atvykti Italijos architektus ir dailininkus. Būtent apie 1570 m. Švedijoje buvo pastatyta daugiausiai pilių, o po Kotrynos mirties apimtys sumažėjo“, – pasakoja karalienės biografė.

Žygimanto Gedvilos nuotr. 

Kotrynos sugrįžimas į Vilnių

Taigi prieš 456 metus Vilniuje spalio 4 d. vykusios Kotrynos Jogailaitės vedybos „iš politinių išskaičiavimų“ su Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza tapo ir renesanso kultūros tramplinu į Šiaurės Europą.

Norėdama priminti apie šią renesanso karalienę, siejančią mūsų šalis, atkurtos Lietuvos 100-mečio proga Švedijos ambasada Lietuvoje vienam spalio vakarui, per Kotrynos vestuvių dienos metines,  atkūrė Vilniaus aukso amžiaus laikus su būdingomis to meto sukniomis ir istorinės virtuvės patiekalais, o didžiausia vakaro staigmena tapo trumpam pasirodžiusi Kotryna Jogailaitė – Švedijos karalienė, kilusi iš Lenkijos ir Lietuvos. Jos vaidmenį, pasipuošusi žvakių šviesoje brangakmeniais spindinčia suknia ir sakydama monologą, atliko E. Mattsson.

„Anksčiau turėjome bendrą istoriją, dabar mūsų šalys irgi yra labai artimos, taigi šią asmenybę tikrai verta „sugrąžinti atgal į gyvenimą“, kaip sako E. Mattsson. Per renginį ambasadoje, manau, daug naujo apie ją sužinojo ir švedai, ir lietuviai, – teigė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. – Kotryna Jogailaitė į mūsų šalį, per Lenkiją ir Lietuvą, atvežė tiek daug kultūros ir daiktų iš Italijos. Be to, kai matai visas jos kartu su vyru statytas pilis Švedijoje, supranti, kad asmuo iš kitos šalies gali gerokai praturtinti šalies kultūrą.“

2019–aisiais sukaks 450 metų, kai Kotryna Jogailaitė buvo karūnuota Švedijos karaliene.

Ilona Skujaitė