www.siaure.lt nuotr.

„Džiaugsmas visada yra atsakas“. Mintis, perskaityta išaušus Biržų šventės dienai ir išlydėjusi į gatvių bei aikščių šurmulį.

Mintys apie šventę – subjektyvios. Kaip ir kiekvieno iš mūsų atsakas į kvietimą „švęsti visa, kas vyksta mūsų gyvenime čia ir dabar“.

Krašto, kuriame nuolat konkuruojama, kas labiau, išradingiau myli Dievą, kam dera būti arčiau kunigo ar altoriaus, pulso dažnis dabar šovė į viršų dėl meilės Jonui Mekui.

Pasaulio dėmesyje maudęsis žmogus, drąsiai šventęs gyvenimą ir pelenais tyliai grįžęs į gimtojo kaimo kapines, turėtų šaipytis iš jo gimtinėje prasiveržusių konkurencinių aistrų.

Po to, koks niekingai apgailėtinas burbulas išpūstas dėl kapinėse nuskambėjusių ne tradicinių poterių, o Vydūno giesmės ir tirpstančios žvakės liepsnos palytėtos kapo puošmenos, galima įsijungti į absurdiškiausias diskusijas. Pavyzdžiui, kas turėtų išduoti leidimus aplankyti kaimo kapinėse atgulusio garsaus žmogaus kapą ir ant jo uždegti žvakelę? Ar reikėtų atskiros sutarties dėl liepsnelės užpūtimo? Kokie asmenys tai turėtų atlikti – giminaičiai, biblioteka ar seniūnija? O gal viešosios tvarkos ar civilinės metrikacijos skyrius? Ar kas nors nesumanys tų leidimų pardavinėti kaip teisės prekiauti miesto šventėje?

Po tokių minčių ir virš Latvygalos gatvės susitvenkusių „saugios nuo vaikų kaimynystės“ debesų miesto šventė buvo lyg atoslūgis.

Į biržiečių grupės „Muzikos laikas“ koncertą muzikantas Laimis Grumšlys atėjo ne vienas. Užrašas ant vyro marškinėlių skelbė, kad jis yra turtingas trijų anūkų – Balio, Gusto ir Mato senelis. Ant jo rankų – Matukas, jaunylis Justinos Grumšlytės ir Arūno Brazdžionio sūnus.

Į biržiečių grupės „Muzikos laikas“ koncertą muzikantas Laimis Grumšlys atėjo ne vienas. Užrašas ant vyro marškinėlių skelbė, kad jis yra turtingas trijų anūkų – Balio, Gusto ir Mato senelis. Ant jo rankų – Matukas, jaunylis Justinos Grumšlytės ir Arūno Brazdžionio sūnus.

Kaip gurkšnis gaivos, regint sugrįžimais, susitikimais besidžiaugiančius žmones, galėjusius švęsti Biržų dieną.
„Tai yra Viešpats diena“, – sakė su biržiečiais sekmadienį sveikinęsis naujasis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios diakonas Vilius Valionis, visiems linkėjęs atspėti Dievo planą – atrasti savo kelią, savo pašaukimą.

„Kada ieškojau kelio – neradau/Kai nieko neieškojau – kelias vedė“ – motyvas iš naujos biržiečio Alio Balbieriaus eilėraščių knygos „Ekvilibriumas“, pristatytos pirmąją šventės dieną. Pasak Irutės Varzienės, „minimalizmu, išgautu ne tik per vienatvę, sodybą, keliones ir dar nežinia ką, tik jam vienam žinomą“, nuo kitų autoriaus knygų ši skiriasi savo begaliniu tikrumu.

„Autorius labai atspėjo mūsų bendrumą, tą, kas mus visus jungia“, – kalbėjo I. Varzienė, o pats Alis išsitarė, kad jam labai gera šį vakarą būti, skaityti, klausytis salėje, kurioje tylą skleidžia biržiečio dailininko Egilo Skujos paveikslai.
Netrukus E. Skujos darbų ramybę keitė ekspresija. Paskutinę šventės dieną muziejuje atidaryta lietuviškojo ekspresyviojo abstrakcionizmo atstovo dailininko Kęstučio Petro Ramono grafikos ir tapybos darbų paroda.
„Daug metų jis laukė šios parodos Biržuose, savo gimtinėje. Prieš jus – šešiasdešimties metų jo kūrybinis kelias“, – kalbėjo grafiko ir tapytojo, dizainerio ir dailės pedagogo, kaligrafo ir ekslibrininko, portretisto ir abstrakcionisto Kęstučio Petro Ramono sūnus Augustas. Pasak jo, apie 1980 metus Biržų krašte tėvas yra nutapęs daug portretų, kurių, deja, jau nepavyko rasti. Pats garbaus amžiaus dailininkas negalėjo atvykti dėl sveikatos.

Jau tradicine tapusioje šventinėje eisenoje – Biržų rajono savivaldybės vadovai ir svečiai.

Jau tradicine tapusioje šventinėje eisenoje – Biržų rajono savivaldybės vadovai ir svečiai.

Spalvomis tryško Amerikoje gyvenančios Justinos Grumšlytės – Brazdžionis knygelė vaikams (ne tik) „Nėjus ir Amadėjus“. Pilies arkadoje vykusiame renginyje pristatyta knygelė džiugina ne tik dvikalbiais tekstais, bet ir iliustracijomis. Jas galima vadinti tikra kadaise Lietuvoje aktorystės studijas baigusios Justės dar viena talento apraiška.
Vaikystės pasaulio šurmulį arkadoje keitė biržietiško dienoraščio konkurso „Dienoraščė 2019“ baigiamasis renginys. Konkursas – Biržuose užaugusios žurnalistės, kūrybingosios Rugilės Audenienės (Gaidukaitės) iniciatyvos rezultatas.

Šventės dienomis Biržai buvo pilni ne valdžios žmonių kalbėjimo, o vaikų čiauškėjimo, sportinių aistrų proveržio, judėjimo ir muzikos. O jos būta tikrai įvairios, džiuginusios ne tik saviveiklos nuoširdumu, bet ir profesionalumu bei išskirtinumu. Jaunieji „Huge soul“ su legendinės „Hiperbolės“ dainomis ir grupės legenda Igoriu Berinu, šventės finalas su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu bei jo grupe – fantastiškas organizatorių pasirinkimas ir gebėjimas pakylėti šventę. Ryškiau už fejerverkus ir aukščiau už gražuolį oro balioną, prilaikomą diržais. Kad ne tik gerų emocijų, dujų liepsnos, bet ir alučio kaitinami biržiečiai pernelyg „nepasikeltų“?

O kaip nesididžiuoti Biržais, kurie, anot ne vieno iš užsienio parvykstančio kraštiečio, kiekvienais metais vis gražėja ir tampa mielesni? Gal ne tik dėl bėgančių metų ir nostalgijos?

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“