www.ukzinios.lr nuotr.

Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina šios institucijos teikiamų paslaugų kokybę. Apklausti 4 668 bibliotekų lankytojai.

Tyrimą „Kantar“ atliko bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1 240 viešųjų bibliotekų, iš kurių beveik 1 000 įsikūrusios kaimo vietovėse. Vidutiniškai viena biblioteka tenka 2 254 gyventojams ir per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų.

Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą. Per dešimtmetį išaugo bibliotekininko svarba: jis tapo konsultantu ir vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis bibliotekos paslaugomis (pokytis nuo 22 proc. iki 46 proc.).

Teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai. Net 93 proc. lankytojų tikrai rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti savo šeimų nariams ar draugams.

Didžioji dalis (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus.

Didžiausią viešųjų bibliotekų vartotojų dalį sudaro vyresni nei 55 metų asmenys. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose gausiausia lankytojų amžiaus grupė yra gerokai jaunesni žmonės – 18–35 metų.

Net 99 proc. bibliotekų teikia galimybę naudotis nemokamu internetu (2009 m. tokių buvo 53 proc.). 62 proc. vartotojų naudojimosi kompiuteriu įgūdžius vertino kaip visiškai pakankamus (2009 m. tokių buvo 51 proc.). Prieš dešimt metų viešąja interneto prieiga bibliotekose aktyviai naudojosi 15–24 metų žmonės, o dabar didžiausią vartotojų dalį sudaro 45–64 metų auditorija.

Nors Lietuvoje nuosekliai didėja interneto prieinamumas, pastarosios interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi, ypač kaimo vietovėse, nes net 98 proc. bibliotekų interneto prieigos naudotojų ketina ja naudotis ir ateityje. Prognozuojama, kad ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, gaunantys vidutines pajamas.

Mažiausias galimybes naudotis internetu kitose vietose turi kaime gyvenantys vyriausio amžiaus lankytojai – 42 proc., mieste tokių senjorų (65 m. ir vyresnių) yra 26 proc. Mažiau galimybių naudotis internetu ne bibliotekoje turi neįgalieji, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų žmonės.

Nustatyta, kad naudojimasis biblioteka daro didelę įtaką bendram lankytojų gebėjimui kritiškai vertinti visuomenės pokyčius. Lankytojai teigia, kad biblioteka padėjo išspręsti praktines problemas ir ugdyti kritinį mąstymą.

Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą ir padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veikloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. Vadinasi, bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.