Tautodailininkas Steponas Kaminas su žmona Genovaite — irgi tautodailininke — savo sodyboje.

Pastarasis dešimtmetis telšiškiui tautodailininkui Steponui Kaminui įsimintinas įspūdingais darbais ir apdovanojimais. Medžio drožėjo iš Žemaitijos sostinės kūrinių įsigijo ne tik Žemaičių muziejus „Alka“, bet ir Lietuvos nacionalinis muziejus, tačiau vienas svarbiausių jo talento įvertinimų — pelnytas didžiausias šalies tautodailininkų pasididžiavimas — „Aukso vainikas“.

Drožyba ir muzika — drauge

Iš Stepono vaikystės prisiminimų įstrigo tokia iškalbi detalė: tėvams paprašius su broliu rišti beržines vantas, vaikinukas mieliau švilpynes drožė, mat jau tada budo pomėgis muzikai ir drožybai. Šie du menai tarpusavyje tebelenktyniauja, tačiau muzika, anksčiau ėmusi viršų — mat Steponas dar moksleivis išmoko groti armonika, akordeonu ir gitara — vėliau pasidavė tautodailei. Žinoma, medžio meistras muzikos visiškai neapleidžia. Paimti į rankas instrumentą jį simboliškai paragina šviesios atminties garbaus tautodailininko Adomo Kvaso dovanotas būgnas. Juk išmintingasis telšiškis žinojo, kam patiki savo relikviją.

Pirmoji Stepono darbovietė — buvusi Telšių kelių statybos valdyba Nr.3. Čia jo rankos pravertė meniškai apipavidalinant įmonę, drožiant įvairius proginius medžio darbus. Reikėjo paprasčiausiai pelnytis duoną, o apie savo kūrybinius planus tegalėjai pasvajoti. Tuomet S.Kamino žmona Genovaitė su atžala savo tėvonijoje Tirkšliuose tebegyveno, tai sutuoktiniui rytą vakarą reikėjo pirmyn į Telšius ir atgal namo „kursuoti“.

Buvo 1975-ieji, kai drauge tuo pačiu autobusu su tuomečiu Tirkšlių parapijos klebonu Bronislovu Burneikiu keliavo. Besikalbant jis pasiūlė Steponui drožti darbus religine tema. Pasirodo, tuomet pasėta dvasininko mintis buvo labai gaji, nes kuo puikiausiai suvešėjo po kelių dešimtmečių ir atnešė telšiškiui respublikinę šlovę.

Iš kelių statybininkų įmonės 1999 metais Steponas pasuko į tuometę Jaunimo mokyklą, kur įsidarbino technologijų mokytoju. Čia kūrybinė dvasia atsigavo, nes jau po metų — 2000-aisiais — medžio meistras įstojo į Tautodailininkų sąjungą, o vėliau su rajono tautodailininkais pradėjo dalyvauti parodose.

Kūrybai — vakarai ir laisvadieniai

Naujas gyvenimo ir kūrybos etapas prasidėjo nuo 2004-ųjų, įsidarbinus tuometėje Telšių miškų urėdijoje rekreacijos meistru. Steponas prisimena, kad ten per dešimtmetį plušėta urėdijos rekreaciniuose objektuose. Jis surentė erdvų namelį Žvėrinčiuje meškinui Timui, pavėsinių, stalų ir suolų. Teko ir ne taip mielą darbą dirbti — tvoras tverti bei kloti takus. Jo rankos gražino Ilgio ežero bei kitas poilsiavietes, o tautodailininko sukurtas stogastulpis Pagermantės giraitėje primena, jog čia miškininkai medelius sodino Lietuvos Valstybės atkūrimo devyniasdešimtmečio proga surengtoje talkoje. Dar ir dabar greta urėdijos, po reorganizacijos pakeitusios pavadinimą į Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninį padalinį, žvilgsnį atkreipia dekoratyvūs stendai ir miškininko skulptūra.

Kasmet, vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, poetai renkasi pirmosios Lietuvoje poetės Karolinos Praniauskaitės menamoje tėviškėje, kurią savo sukurtu koplytstulpiu įprasmino tautodailininkas.
Pargrįžęs po darbo, vakarodavo prie savo drožinių, kūrybinis impulsas neapleisdavo ir savaitgaliais. Lankytojai parodose gėrėjosi Stepono darbais, o vėliau atėjo ir pats didžiausias pripažinimas tautodailininkui. Dalyvaudamas Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamame konkurse „Aukso vainikas“, 2013 metais telšiškis už kryždirbystės darbus pelnė šią nominaciją. Steponas konkursui buvo pristatęs tris darbus: koplytstulpį Tučiuose su Švč. Mergelės Marijos skulptūra (2013 m.), koplytstulpį Telšiuose, Muziejaus gatvėje, su Šv.Jurgio, Šv.Barboros, Šv.Elenos ir Šv.Kazimiero skulptūromis (2012 m.) ir koplytėlę už Žarėnų, prie kelio (2009 m.).

Šis laimėjimas tautodailininką dar labiau paskatino kurti ir dalyvauti konkursuose. 2018 metais, per Tris Karalius, Rokiškio krašto muziejuje vyko konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir jų vainikavimo iškilmės. Konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų vaizduojamosios dailės kategorijoje medžio drožėjui Steponui Kaminui skyrė trečiąją vietą ir apdovanojo simboliniu „Bronzos vainikėliu“.

„Konkursui reikėjo pateikti vientisos temos darbus religine tema. Išdrožiau „Jėzaus gyvenimo kelią“, kurį sudaro 5 skulptūros — „Prakartėlė“, „Jėzus ir Juozapas“, „Krikštas“, „Kančia“ ir „Pieta“. Šiuos darbus įsigijo Lietuvos nacionalinis muziejus. Jame iš viso dabar yra 9 mano kūriniai, taip pat trejetą mano darbų įsigijo ir Žemaičių „Alkos“ muziejus“,— pasakojo Steponas.

Pasirodo, kaip tautodailininkas yra pelnęs visus aukščiausius titulus, apie kuriuos kukliai užsimena. 2014 metais kryždirbys gavo Lietuvos tautinio paveldo produktų sertifikatą, 2016 metais jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, o 2017-aisiais — kryždirbystės tradicinių amatų meistro vardas.

Tautodailininkui nėra kada ilsėtis

Kaip kuria Steponas? Pasirodo, kartais idėją pasiūlo ir sapnai, bet dažniausiai temas padiktuoja gyvenimiškoji patirtis ir dvasinis nusiteikimas. Pirmasis jo darbas religine tema buvo Šv.Izidorius. Taip jau susiklostė, kad ši skulptūra atsidūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kiek kubinių metrų medienos savo įrankiais palytėjo Steponas, neįmanoma būtų ir pasakyti. „Išdrožiau apie 400 dekoratyvių lėkščių, reikėtų pridėti gerą glėbį lazdų, o kur dar įvairiausi suvenyrai“,— šypsodamasis sako Steponas.
Jo aktyvi gyvenimiškoji nuostata ir patriotinis nusiteikimas atvedė ir prie Kryžių kalnelio Vilniuje, skirto Lietuvos televizijos bokšto gynėjams, kur buvo pakviesti geriausi šalies tautodailininkai iš visų regionų statyti kryžius ir koplytėles Laisvės kovotojams Sausio įvykių 24-ųjų metinių proga. Steponas Kryžių kalnelyje pastatė tik Žemaitijai būdingą mažosios architektūros paminklą — medinę koplytėlę. Šią išvyką jam primena tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus padėka ir laikrodis.

Telšiškiai, eidami į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, pastebi medžių paunksmėje stūksantį didžiulį — 7,5 metro aukščio kryžių. Tai irgi Stepono kūrinys Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga.
Neseniai buvusio kolegos nepamiršo ir miškininkai. Mat prireikė originalių suvenyrų Germanto kraštovaizdžio pažintinių takų sumanytojams ir darbų įgyvendintojams.

Šiuo metu Steponas baiga sukurti skulptūrą pasaulietine tema. Dar nežino, kaip ją „pakrikštys“. „Penktą didžiausią maišą drožlių baigiu pridrožti“,— rodydamas į savo naujausią kūrinį ir šypsodamasis kalbėjo tautodailininkas.

Žmona — įkvėpėja ir kūrėja

Savo sutuoktinį Steponą nuo pat pradžių, pastebėjusi jo nagingumą, kurti skatino ir tebeskatina jo žmona Genovaitė. O ir pati tapo tautodailininke. Dalyvauja įvairiose parodose drauge su vyru. Jai įsimintiniausia paroda — „Iš Džiugo sakmių“. Žavi jos ne tik tekstilės darbai, bet ir įvairiausi papuošalai, nėriniai. Labai daug išmonės, atidumo ir kūrybiškumo reikalauja siuvinėti paveikslai, kuriuose medžiai siūruoja tarsi gyvi.

 

Algirdas Dačkevičius

kalvotoji,logo