Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
46 metus susituokę Kurmilavičiai: pasitikėjimas ir bendrystė kuria stiprų ryšį tarp sutuoktinių

Onutė ir Pranas Kurmilavičiai – 46 metus kartu skaičiuojanti pora, užauginusi du vaikus ir turinti net aštuonis anūkus. Sutuoktiniai sako, kad laisvame pasirinkimų pasaulyje šeima turėtų būti pirmoje vietoje, o norint, kad santuoka truktų ne vieną dešimtį metų, svarbiausia yra bendrystė ir pasitikėjimas vieno kitu.

Kartu esate jau 46 metus. Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo.

Onutė: Mus suvedė mokykla. Aš iš Onuškio atvykau dirbti į Elektrėnus mokytoja, o Pranas buvo mokyklos vairuotojas. Tačiau mūsų keliai ne iš karto susikirto.

Pranas: Aš tai labai gerai prisimenu, kada pirmą kartą pastebėjau savo būsimą žmoną. Prieš sutikdamas Onutę, aš niekaip nerasdavau žmogaus, kuris man tikrai patiktų ir tiktų. Vieną kartą mano paties močiutė pasakė: „Kai sutiksi savo žmogų tai nekils abejonių, tu pajausi.“ Bet kaip nieko nejaučiau, taip nejaučiau. Tais metais, kai Onutė atvyko į Elektrėnus, kovo 8-osios proga mokyklos vyrai surengė moterims šventę, šokome, bendravome, bet jos vis tiek nemačiau. Tik kitą dieną po šventės einant koridoriumi pamačiau savo būsimą žmoną, ir kaip ir močiutė buvo sakiusi, pajaučiau ir abejonių nekilo.

Koks yra jūsų šeimos pagrindas, vertybės, kuriomis remiatės?

Onutė: Mano manymu, šeimoje yra svarbiausia pagarba vieno kitam, ištikimybė ir bendravimas. Norint turėti gražius santykius labai svarbu kalbėtis. Taip pat šeimoje svarbu atrasti kažką, kas patiktų abiem. Dviejų žmonių santykiai yra bendrystė, kai vienas kitam turime padėti.

Pranas: Taip pat labai svarbu palaikyti ir paskatinti vienam kitą. Kartu mes ir dainuojame, ir šokame. Į šokius eiti nelabai norėjau, bet žmona norėjo. O dabar man ir pačiam labai patinka, jaučiu, kaip tobulėju. Svarbu būti kartu, o ne po vieną, nes santuokoje, kaip ir Onutė sakė, labai svarbi bendrystė.

Tačiau nėra namų be dūmų. Kaip sprendžiate šeimoje iškilusius konfliktus?

Onutė: Pas mus labai didelių konfliktų ir nebūna. Būna, kad išsiskiria nuomonės, tačiau tada vienas kitam paliekam pasirinkimo ir apsisprendimo laisvę. Tačiau tokių didesnių konfliktų, kurie vestų prie skyrybų temos, niekada nebuvo. Galbūt tiesiog mokame šnekėtis, todėl ir išvengiame tokių dalykų.

Pranas: Šeimoje, manau, reikia mokėti taip pat ir nusileisti vienas kitam. Jei kiekvienas visada laikysimės savojo „aš“, nieko nebus. Reikia suprasti vienam kitą, suvokti, kad klystame kiekvienas. Ir labai yra svarbu ieškoti bei surasti kompromisų.

Tačiau ne naujiena, kad vis daugiau šeimų skiriasi. Kaip manote, kodėl taip yra?

Onutė: Labai sunku pasakyti kodėl taip yra. Aš manau, kad skyrybos vis dažnesnės, nes poros per anksti pradeda draugauti ir per ilgai draugauja. Negalima leisti, kad santykiai atšaltų. Taip pat galbūt žmonės neatsakingai renkasi savo sutuoktinius, nes labai svarbu, kad sutaptų abiejų žmonių požiūriai į daugelį dalykų.

Pranas: Taip pat, manau, kad skyrybas kartais paskatina ir kitų žmonių kišimasis į santykius. Ir mus bandė supykdyti, išskirti, kalbėjo mums ne tiesą apie vienas kitą. Tačiau mes visada pirmumą teikiame šeimai, pasitikime vienas kitu. Taip, jei būtume visada klausę, ką kiti apie mus šneka, gal ir mes nebūtume tiek metų kartu.

Bet pasaulyje turbūt nėra tobulai vienas kitam tinkančių žmonių. Visi turi savo pliusų ir minusų. Kaip susitaikėte su vienas kito trūkumais?

Pranas: Moters ir vyro charakteriai, nuomonės, poreikiai tikrai skiriasi, juk negalime vienodai mąstyti. Kaip ir sakiau, svarbiausia yra kompromisas. Reikia suprasti, kad nei tu, nei kitas nėra tobulas, todėl reikia laviruoti ir derintis. Manau, kad ir Onutė sutiks su mano mintimis.

Onutė ir Pranas Kurmilavičiai
O ar ilgametei santuokai yra svarbu taisyklės šeimoje?

Onutė: Mes taisyklių neturime, mums automatiškai viskas pavyksta.

Pranas: Neturi būti tų taisyklių. Man labai keista, kai šeimoje ima dalintis darbais. Juk vienas kitam turime padėti, jei vienas negali, tai kitas padaro. Taip pat ir su moteriškais bei vyriškais darbais. Neturėtų taip būti. Jei darbas yra fizinis ir per sunkus moteriai, tai tegul ji vyrą bent morališkai palaiko ir būna šalia.

Onutė: Pavyzdžiui, kai Pranas statė garažą, aš jam bent minimaliai stengiausi padėti. Daug kas stebėjosi, kaip čia moteris gali būti statybose. Bet bendras darbas, padėjimas kuria dar stipresnį ryšį tarp mūsų.

Daugelis šeimų vienu ar kitu metu išgyvena santykių krizę. Jums to pavyko išvengti. Tačiau ką patartumėte tokioje situacijoje atsidūrusioms poroms

Onutė: Mano manymu, tokiais atvejais reikia stengtis išgelbėti šeimą, o ne pasukti skirtingais keliais. Na, nebent šeimoje būtų naudojamas smurtas ar būtų išdavystė. Tokiais atvejais būna pati didžiausia šeimos krizė, kai galbūt ir reiktų pasukti skirtingais keliais. Tačiau visi kiti dalykai išsprendžiami, su jais galima susitaikyti, juos išgyventi.

Užauginote du vaikus, dabar auginate aštuonis anūkus. Kokie yra pagrindiniai dalykai, kuriuos skiepijate augančiai asmenybei?

Onutė: Svarbu iš vaikų reikalauti ir nustatyti ribas. Ne paslaptis, kad vaikai dabar ne tik tėvams, bet ir mokytojams nurodinėja. Stengiamės auklėti taip, kad vaikas suprastų, jog ne visus norus galima iš karto išpildyti, kad dėl visko reikia pačiam stengtis.

Pranas: Taip pat reikia, kad vaikai gerbtų ir klausytų savo tėvų bei senelių. Jie negali su vyresniais nepagarbiai elgtis, šiurkščiai atsakinėti. Tėvai didelę klaidą daro viskuo, kas būtina ir nebūtina, aprūpindami vaikus, nes vaikui tada viskas neįdomu pasidaro.

Onutė: Mes anūkus dabar ir prie darbo stengiamės pratinti. Jei važiuojame dirbti į sodą, suteikiame galimybę ir jiems būti už kažką atsakingiems, kad mokytųsi būti darbštūs, ugdytųsi atsakomybės jausmą.

O koks yra ilgametės santuokos receptas?

Onutė: Ryžtantis bendram gyvenimui neskubėti, apsvarstyti ir po to pasiryžti. Kartais nereikia per ilgai laukti, jei pajautei, kad tai tavo žmogus, turi žengti žingsnį.

Pranas: Ir taip pat visada pasitikėti ir tikėti vienam kitu bei per daug nepavyduliauti. Svarbiausia yra pagarba ir meilė, o tada jau viskas bus gerai.

 

Eglė Butkutė

Rekomenduojami video