Nemunėlio Radviliškyje gyvenančios 37 metų Sonatos Žukienės gyvenimas primena serialą „Santa Barbara“. Jame netrūksta nei meilės, nei aistros, nei pavydo, nei, atrodytų, pačių neįtikinamiausių istorijų.

Supiršo su padedančiu vyru

Ramų šeštadienio rytą moterį prikėlė iš miego pažįstamų skambučiai ir žinutės telefone. Vieni ją sveikino, kiti piktinosi.

Paaiškėjo, kad kažkas į laikraštį įdėjo sveikinimą jai susižadėjus su vienu vyru.

Moteris gerai žino, kad tai yra netiesa ir visiškas šmeižtas.

Ko dar laukti, ji nežino. Sako, nebent skelbimo, kad numirusi.

Kaimo gyventojai kalba, esą ji užsiima seksu už pinigus. Pas ją į kiemą neva dažnai suka taksi automobiliai.

Tačiau moteris teigia nieko panašaus nedaranti. Jei važiuoja su taksi, tai esant rimtam reikalui.

Ir ūkininkas, su kuriuo ją suporavo, ne koks nors meilužis, o tiesiog jai padedantis žmogus. Reikalui esant nuvežantis, kur prašoma. Tarkim, kartu važiavo pas gydytojus į Vilnių – kiekvienas pas savuosius. Ir į Naująją Akmenę ją nuvežė medinių arklių, grybų pirkti.

Į kitą miestą kartu važiavo stogelio šuliniui.

Šiais medžio darbais moteris puošia savo sodybą. O juk važiuoti kartu - ne nusikaltimas.

„Jis man padeda“, - tikina moteris.

Sonata tam vyrui ne kartą sakiusi, kad geriau būtų, jeigu jie mažiau bendrautų. Tačiau jis, teigęs, kad su ja bendrauti malonu.

„Man jis reikalingas tik kaip draugas“, - sako S. Žukienė.

Žadėjo atsiųsti karstą

S. Žukienė įžvelgia, kad melagingas sveikinimas apie sužadėtuves - ją seniai persekiojančio biržiečio pavydo išraiška.

Vienas biržietis moterimi taip susižavėjęs, kad žadėjo jai „užrašyti“ automobilius, mašinas, siūlė duoti pinigų, skirtis su žmona. Dėl jos metė gerti ir rūkyti.

Moteris teigia, kad šio vyro nebuvo prisileidusi iki tiek, kad jis turėtų nepagrįstų vilčių.

Po kiek laiko, pasak Sonatos, gerbėjo elgesys pasikeitė. Jis pradėjo moteriai grasinti ir ją persekioti. Negražius žodžius sako net girdint policijos pareigūnams.

Kartą į namus jai atsiuntė laidotuvių vainiką. Ir pareiškė, kad atsiųs ir „Jankauską su grabu“.

Tiesa, kol kas karstas į jos kiemą nebuvo atvežtas.

Suįžūlėjęs gerbėjas, anot Sonatos, grasina ją upėje nuskandinti ir kitaip susidoroti.

Moteris užblokavo jo mobilųjų telefoną, tačiau jis nusiperka kitų ryšio kortelių ir vis vien jai skambinėja.

Sonata ėjusi kalbėtis su persekiotojo žmona. Tačiau ši pasakė, kad jei pati su jos sutuoktiniu suartėjo, tai pati turėtų ir nusikratyti.

Policija, anot moters, irgi rimtai į jos pareiškimus nereaguoja.

Kad apsigintų, Sonata nusipirko net dujų balionėlį. Jį jau kartą teko panaudoti, tačiau ne pavyduliaujančiam vyrui atpurtyti. Biržų miesto šventės metu teko vaduotis iš kito įkyraus gerbėjo.

Su našliu meškerioja

Šiuo metu Sonata surado naują pomėgį. Ji susibičiuliavo su savo velionės draugės vyru. Našliu su mažu vaiku jis liko prieš keturis mėnesius. Sonata sako gerai pažinojusi jo žmoną, mirusią nuo sunkios ligos.

Moteris sako našlį labai gerai suprantanti, nes patyrė panašią netektį. Balandžio mėnesį bus dveji metai, kai Anapilin išėjo Sonatos sutuoktinis. Buvo be galo sunku, bet ji įprato viena gyventi. Tik sako, kad norinti su žmonėmis bendrauti.

„Aš bendrauju su žmonėmis, kad nepalūžčiau po netekties. Naujas draugas - optimistas, aš labiau palūžusi. Po netekties jis neprasigėrė, vaiką augina, žvejoja, gyvena, kovoja“, - vardija S. Žukienė.

Jau trys mėnesiai, kai su naujuoju bičiuliu ji meškerioja. Ir tą dieną prieš pokalbį su „Šiaurės rytais“ jiedu ežere pagavo po lydeką.

„Vieni rūko, geria, kiti - žvejoja. Žūklė įtraukia, pagauni azartą“, - sako Sonata.

Vasarą išplaukusi į ežerą ne tik žvejoja. Pamėgo fotografuoti. Moteris grožį įžvelgia visur – lapuose, paukščiuose, vandens augaluose.

Jai geri žmonės ir dvi valtis neseniai „suveikė“. Vieną, senesnę, ji nusiveš į sodą, prisodins gėlių, o kitą įleis į upę. Ir priduria: jei išgyvens iki pavasario. Mat sveikata jos prasta, turi neįgalumą.

Nė vieno pagalbos neprašė

Ką tokio Sonata Žukienė turi, kad vyrai veržte veržiasi su ja bendrauti. Kuo ji paperka?

„Gal savo nuoširdumu. Kas pažįsta mane, labai nori bendrauti. Draugystei man nereikia butelio“, - svarsto moteris.

Taip jau yra, kad Sonatai geriau bendrauti pavyksta su vyrais. Moterys, Sonata spėja, pavydi jai gražios namų aplinkos, kurią pati susikūrė, kelionių, gėlių.

„Nežinau, už ką man pavydi. Tegul žmonės mažiau liežuvauja, geriau eina dirbti. Aš nė vieno pagalbos neprašiau – nei valgyti, nei rūbų. Aš parduodu obuolius, kokią antį, susitaupau. Neinu vogti. Jei aš tokia bloga, kodėl vaikai iš manęs nepaimti? Nes jie aprengti, prižiūrėti“, - kalba moteris.

Ji svarsto, kad ateityje galbūt sukurs šeimą. Tačiau ne dabar, nes širdyje dar gyvas velionis vyras. Be to, nenori traumuoti mažosios dukters.

„Šiais laikais surasti vyrą, negeriantį, neskriaudžiantį vaiko, sunku. O latrų man nereikia“, - sako S. Žukienė.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"