Veidaknygės nuotr.

Populiarėjant masyviems sportiniams batams, aukštakulnius vis dažniau imama vertinti prieštaringai. Kai kam aukštakulniai bateliai asocijuojasi su priespauda, kai kam – su seksualumu, galia ir gracija, rašoma „BBC“.

2014 m. sausį Karlas Lagerfeldas „Cambon Club“ surengė aukštosios mados šou. Su Cara Delevingne priešakyje, grojant styginių instrumentų orkestrui, masyviais laiptais leidosi brangakmeniais išpuoštais tvido, organzos ir kitų audinių rūbų deriniais apsirengę modeliai.

Tiesa, kiek neįprasta buvo tai, kad visų modelių aprangos derinius papildė viena įdomi detalė – pagal specialų užsakymą pasiūti sportbačiai, kurių pora kainuoja 3 tūkst. eurų, o ją pagaminti užtrunka 30 valandų.

Nors šis dizainerio sprendimas ir privertė žiūrovus iš nuostabos kilstelėti antakius, jis iliustruoja ir radikalius visuomenės pokyčius, portale „BBC“ rašo Libby Banks.

Įvyko iki šiol neregėtas dalykas – nepasiekiamame, glamūrinime aukštosios mados pasaulyje savo vietą atrado ir sportiniai batai. Ilgą laiką praktiškais batais laikytus sportbačius, kuriais avint buvo nedera rodytis biure ar vakarėlyje, palankiai įvertino net patys „Chanel“ mados namai.

Panašu, kad, praėjus penkeriems metams, madingų sportbačių fenomenas pasiekė populiarumo viršūnę. Teigiamai įvertinti pačių „Chanel“, sportbačiai tapo dar keistesnės formos, masyvesni ir, dažnu atveju, brangesni.

Kuo gremėzdiškesni, tuo geriau

Renkantis sportbačius verta atkreipti dėmesį – kuo nepatrauklesnės išvaizdos ir gremėzdiškesni, tuo geriau. Rūbų ir aksesuarų paieškos platformos „Lyst“ duomenimis, sportbačiai užima net keturias vietas populiariausių garderobo detalių, ieškotų 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, dešimtuke.

Nors pirmieji sportbačių mados galimybes pastebėjo sporto drabužių ir avalynės gamintojai „Nike“ bei „Adidas“, prabangūs mados namai taip pat netrukus nutarė išnaudoti į madą atėjusios sportinės avalynės potencialą. Šiandien ir šiuos gamintojus jau galima vadinti trokštamų aksesuarų ekspertais.

„Instagrame“ gausu nuomonės formuotojų, tokių kaip Gigi ir Bella Hadid bei Hailey Bieber, išdidžiai avinčių masyvius sportbačius, priderintus prie įvairiausio stiliaus rūbų – nuo kokteilinės suknelės iki džinsinių kelnių ir marškinėlių. Merginos puikuojasi „Louis Vuitton Archlights“ ir „Balenciaga Triple S“ sportiniais batais, kurių poros kaina svyruoja nuo 650 iki 1150 eurų.

Serena Williams prie „Valentino“ suknelės priderintus sportinius batus avėjo net princo Harry ir hercogienės Meghan Markle vestuvių šventėje po oficialios ceremonijos, sportine avalyne puošėsi ir per savo pačios vestuves.

Nors vos prieš dešimtmetį sportbačiai dar buvo laikomi formaliai nepriimtina avalyne, akivaizdu, kad požiūris į sportinio stiliaus batus smarkiai pakito. Šiandien aprangos reikalavimai nebėra tokie griežti – tapo priimtina darbe avėti sportbačius ir vilkėti laisvalaikio arba sportinio stiliaus aprangą.

„X ir Y kartų atstovai pamažu atsisakė avėti aukštakulnius ir atmetė seksistinę ir diskriminacinę idėją, kad moterys biure turi avėti aukštakulnius batus“, – kalbėjo portalo „Lyst“ žurnalistė Morgane Le Caer.

Veikiausiai ne sutapimas, kad sportbačiai savo populiarumo viršūnę pasiekė ketvirtosios bangos feminizmo ir didesnio visuomenės dėmesio lyties tapatumo klausimams konkteste.

„Prabangūs sportiniai batai yra mūsų laikų ir judėjimo įvairesnio apsirengimo stiliaus link ženklas“, – M. Le Caer minčiai antrino Viktorijos ir Alberto muziejaus atstovė Lucia Savi.

Seksualumas ir galia

Jeigu manysime, kad aukštakulniai yra patriarchalinis įrankis, kurio paskirtis – visapusiškai sulėtinti moterį, tai prasidėjusi sportbačių mada tam yra kuo puikiausias atkirtis. Ar tai reiškia aukštakulnių pabaigą? Ne visai.

Kaip portale „BBC“ rašo L. Banks, šiandien mūsų santykis su aukštakulne avalyne išlieka sudėtingų feministinių diskusijų objektu. Dažnai aukštakulnių simbolika priklauso nuo konteksto ir asmeninės žmogaus nuomonės.

„Ši avalynė skirta pasirodymams, ambicijų demonstravimui, žurnalų viršeliams, raudoniems kilimams, apdovanojimams, posėdžių ir teismo salėms, parlamento pastatams ir debatams, – kovo mėnesį išleistoje knygoje „High Heel“ rašo Summer Brennan. – Paradoksalu, o gal ir ne, kad atsižvelgiant į 150-ies metų fetišo industriją, aukštakulniai visuomet buvo laikomi seksualumo simboliu.“

Aukštakulnius avėjo vyriškumą demonstruojantys vyrai

Santykio tarp aukštakulnių ir galios suvokimas priklauso nuo istorinio laikmečio ir vietos. Idomu, kad iš pradžių aukštakulniai buvo avimi siekiant atskleisti vyriškumą. Iš Azijos atkeliavę aukštakulniai Europoje išpopuliarėjo 16-ame amžiuje.

Pradžioje juos avėjo jodinėjantys vyrai, mat kulnas padėdavo kojai išsilaikyti balnakilpėje. Europiečių su karine Persijos galia susietą aukštakulnę avalynę avėjo vyrai, ir tik gerokai vėliau jais puoštis ėmė moterys ir vaikai.

1643-1715 m. Prancūziją valdęs Liudvikas XIV buvo vienas pirmųjų aukštakulnių mados pradininkų. Įmantrūs jo batai nebuvo tinkami avėti aktyvaus fizinio judėjimo reikalaujančių užsiėmimų metu, tad buvo skirti pabrėžti jo galią.

Šiandien kai kur aukštakulniai vis dar išlieka oficialios moterų aprangos dalimi. 2016 m. administratore dirbusi Jungtinės Karalystės gyventoja Nicola Thorp iš darbo buvo išsiųsta namo po to, kai atsisakė avėti aukštakulnius.

Tačiau po šio skandalu virtusio įvykio, daugiau nei 150 tūkst. žmonių pasirašė peticiją reikalaudami įstatymo, draudžiančio darbovietėms nurodyti moterims avėti aukštakulnius.

Peticija paskatino ir parlamentinį tyrimą dėl seksistinės darbo aprangos, tačiau iki šiol jokie įstatymai dar nebuvo pakeisti, rašoma „BBC“.

Aukštakulniai taip pat vis dar išlieka įprastine raudonojo kilimo moterų aprangos detale. Kanų kino festivalyje kilo ažiotažas, kai paaiškėjo, kad buvo išprašyta nurodymui avėti aukštakulnius nepaklususi ir ant raudonojo kilimo brangakmeniais papuoštais lygiapadžiais pasirodžiusi moteris.

Aktoriai Emily Blunt ir Benicio Del Toro sukritikavo festivalio tironišką požiūrį į madą, o 2018 m. Kristen Stewart išjuokė šį moterims keliamą reikalavimą ir raudonu kilimu žengė basomis kojomis.

Tačiau besikeičiančios mados tendencijos reiškia, kad kai tik kokia nors tendencija pasiekia populiarumo viršūnę, švytuoklė šauna į priešingą pusę. Sportbačių populiarumas neabejotinai reiškia, kad už artimiausio kampo tyko netrukus prasidėsiantis aukštakulnių renesansas.

Pastaruoju metu vykstančiuose mados renginiuose jau galima pastebėti dizainerių bandymus atsisakyti sportbačių mados. Ištaigingų sportbačių pradininku laikomas įmonės „Balenciaga“ kūrybos direktorius Demna Gvasalia savo naujoje rudens ir žiemos kolekcijoje nepristatė jokių sportinių batų modelių.

Net jeigu ir tolstame nuo prabangios sportinės avalynės mados, „NPD Group“ analitikė Beth Goldstein teigia, kad priimtinu reiškiniu tapęs sportinių batelių avėjimas formaliame kontekste iliustruoja ilgalaikį moterų gyvenimo būdo pokytį: „Nemanau, kad tai – tik trumpalaikis susižavėjimas, jis tęsiasi jau ilgai.

Pirkėjai užimto gyvenimo sūkuryje pirmenybę teikia komfortui, todėl sportinės avalynės mada vystysis ir toliau. Jos augimas natūraliai sulėtės, bet sportiniai bateliai ir toliau išliks rinkos varomąja jėga.“

2018 m. „Mintel“ atlikto tyrimo duomenimis, 18-34 metų amžiaus Jungtinės Karalystės pirkėjai yra didžiausia pirkėjų grupė (37 proc.), avalynę perkanti atsižvelgdama į jos patogumą.

„Komfortas, funkcionalumas ir įdomios detalės nugali prieš siekį rengtis, kad padarytum įspūdį kitiems, – kalbėjo „Matches Fashion“ pardavimų vadovė Natalie Kingham. – Lygiapadžiai batai tampa vis populiaresni – nesvarbu, tai masyvūs ar puošnūs bateliai, ar sportiškesnė sandalų versija“.

N. Kingham pridūrė, kad net ir aukštakulnius mėgstančios avėti pirkėjos renkasi žemesnio kulno, patogesnius batų modelius.

„Įdomu, kad daugelio mūsų gaminamų aukštakulnių kulnas yra 9 cm ir žemesnis; naujesnių batų gamintojų, tokių kaip „Wandler“ arba kūrybingųjų „Bottega“ naujose kolekcijose nerasite batų aukštesniu nei 9 cm kulnu.“

L. Savi mano, kad aukštakulnių batų tikrai neatsisakysime visam laikui, bet mūsų santykis su smailiakulniais išties kinta. „Aukštakulnių vaidmuo įvairiose kultūrose skaičiuoja amžius, todėl nemanau, kad jie taip greitai pasimirš. Galbūt smailiakulniai įgis kitą prasmę ir išliks ne mažiau svarbūs.“

Ant podiumų ir raudono kilimo – vyrai su aukštakulniais

Pastaruoju metu ant podiumo ar raudono kilimo galima vis dažniau išvysti aukštakulniais avinčius vyrus. Tai – tik dar viena užuomina apie besikeičiantį visuomenės santykį su aukštakulniais batais. Tokie gamintojai kaip „Gucci“, „Calvin Klein“, „Saint Laurent“ ir „Balenciaga“ savo kolekcijose pristatė įmantrius, blizgučiais ir ornamentais išpuoštus aukštakulnius.

2018 m. italų dizaineris Francesco Russo išleido visoms lytims skirtą smailiakulnių batelių liniją. Jo kurti batai skirti 35-45 įtališką batų dydį nešiojantiems žmonėms.

„Tai visai ne polemiška ir ne politiška, – „Vogue“ kalbėjo dizaineris. – Tai tiesiog iliustruoja, kad visuomenė juda į priekį. Manau, kad mūsų, kaip žmonių, pareiga yra gaminti produktus, atitinkančius pasaulio norus.“

Riboto leidimo aukštakulnių kolekcija tarp pirkėjų sulaukė tokio populiarumo, kad tapo nuolat prekyboje esančia šio gamintojo preke.

Dar viena gamintoja, bandanti tradicinę aukštakulnių simboliką apversti aukštyn kojomis, yra Brukline įsikūrusi „Syro“. Kompanija pardavinėja vyriškų dydžių aukštakulnius ir kitokius batus, skirtus vyrams, translyčiams ar savo lyties neapibrėžiantiems pirkėjams. Pasak prašmatnius ir skoningus batus siūlančio gamintojo, jų siekis yra skatinti įvairovę ir bendruomeniškumą.

Galbūt tai ir yra esmė. Užuot atsisakydami aukštakulnių, galbūt turime išlaisvinti juos iš jiems primestų socialinių normų ir su lytimi susietų lūkesčių. Tokiu atveju aukštakulniai taptų tik niekuo neišsiskiriančia batų pora.

Galiausiai, avėti aukštakulnius, ar ne, galėtų tapti asmeniniu individo pasirinkimu. Juk kas vienam žmogaui gali būti patriarchalinė ar fizinė priespauda, kitam gali tapti galingu išsilaisvinimu, portale „BBC“ rašo L. Banks.