Asociatyvi nuotr.

Atleidimas – didžiulis darbas su savimi, atsiperkantis su kaupu. Kas vyksta, kai atleidžiate skriaudėjui? Atsikratote jūsų širdį tarsi akmeniu slegiančios naštos ir gyvenimą kartinančių emocijų.

Nuoskaudos – žaizdos

Nešiodamos savyje nuoskaudą ar neapykantą žmogui, kuris jus įžeidė, esate pernelyg pažeidžiamos – jus lengva suerzinti, išvesti iš pusiausvyros, supykdyti ar nuliūdinti. Dažnai tai vyksta mašinaliai: aplinkiniai tarsi nuskaito jūsų biolauke esančią informaciją, nurodančią, kaip su jumis elgtis. Nuoskaudos pritraukia naujas nuoskaudas, kitaip tariant – žmones, kurie skaudina. Susikaupusių nuoskaudų kuprelę vis sunkiau nusimesti ir atleisti skriaudėjams. Auga jūsų nepasitikėjimas savimi ir kitais, sukatės lyg uždarame nuoskaudų rate. Ar yra išeitis?

Pažadinkite meilę

Išeitis vadinasi atleidimo menu arba meilės pažadinimu. Kai pajaučiate, jog atėjo laikas išsivaduoti iš nuoskaudų, kreipkitės į savo širdį. Ką joje apčiuopiate? Ko gero, skausmą ir kančią. Tai – apsauginiai šarvai, kurie jums reikalingi, kad išgyventumėte sunkumus, išliktumėte. Po šiais šarvais tarsi po tamsiais debesimis slepiasi karšta meilės saulė. Jos šviesa bet kurią akimirką gali palengvinti jūsų kančią. Patikėkite tuo. Jūsų širdis – pagrindinis vedlys sunkiame atleidimo kelyje. Pažadinkite meilę, tuomet lengviau atleisite jus įskaudinusiems žmonėms.

Žaibiškas „nusiprausimas“?

Žaibiškas atleidimas – labai retas atvejis. Atleidžiama ne iš karto. Juolab kad nuoseklus procesas būna daug gilesnis ir veiksmingesnis – jūsų kančia palengva ištirpsta kaip pavasario sniegas, šildomas meilės ugnies, ir po nuoskaudų seka palaima. Tie patys kosminiai dėsniai, valdantys metų laikus, turi galios ir žmogaus gyvenimui. Žmogus renkasi: eiti išvien su šiais dėsniais ar jiems priešintis. Jeigu esate nelaimingos, dėsnių, turbūt, nepaisėte… Sakoma, per kančias į žvaigždes, bet gal verčiau rinktis laimingesnį gyvenimą? Išbandykite atleidimo meditaciją.

Jūsų širdis – saulė

Įsikurkite vietoje, kurioje jaučiatės saugios, atsisėskite. Medituodamos galite klausytis negarsios, labai ramios muzikos, ypač tinka gamtos garsai – lietus, jūros mūša, paukščių čiulbėjimas. Atsipalaiduokite, iš anksto nenusiteikite lyg eitumėte laikyti egzaminą. Tikslą pasieksite tikrai ne iš karto, bet kitą kartą jums seksis geriau.

Užmerkite akis, klausykitės savo kvėpavimo, širdies ritmo. Pajuskite širdį – pamatykite ją kaip saulę, kuri savo spinduliais paliečia kiekvieną jūsų kūno dalelę. Leiskite saulės spinduliams apglėbti jūsų mintis ir jausmus, pasimėgaukite šviesa.

Kvėpuokite ramiai. Įkvėpdamos prisipildykite saulės šviesos, o su iškvėpimu paskleiskite ją po visą savo esybę. Jei gerklę gniaužia rauda, išsiverkite – taip savo kūną išvaduosite nuo įtampos.

Meditacijai galite skirti tiek laiko, kiek jums norisi. Iš pradžių, žinoma, geriau nepersistengti. Jūsų tikslas – ne žaibiškas atleidimas, o gilus išsivalymas, priklausomybės nuo skriaudėjo nusimetimas. Meditaciją galite praplėsti įvairiais vaizdiniais.

Prisilietus prie sielos žaizdos, iš pradžių gali skaudėti. Tačiau skausmas – norimo rezultato daigai. Priimkite jį į širdį, kuri tikrai gebės transformuoti skausmą į tikrąją jūsų prigimtį – meilę.

Meditacija sumažins kuprelę

Meditaciją geriausia praktikuoti reguliariai – kasdien 10–20 min. ir ilgiau. Taip kūnas, protas ir jausmai iš anksto „įsijungs“, pasiruoš susitikimui su jūsų siela. Sekite savo ritmą, medituokite tuomet, kai jums to norisi. Meditacijos trukmę taip pat tegul nulemia vidinis komforto jausmas. Prisiminkite: didžiausi stebuklai yra jūsų rankose, tiksliau – širdyje. Leiskite jiems įvykti.

Ina Laumenytė