Banga norėjo sau ir medikams įrodyti, kad gali pasikeisti be kitų pagalbos. Pakilti nuo sofos ir judėti ji pataria visiems, nepatenkintiems gyvenimu.

„Jaučiuosi puikiai. Skraidau kaip ant sparnų“, – sako balandžio mėnesį 41 metų gimtadienį švęsianti biržietė Banga Mickevičienė. Žiūrint į šią guvią, liekną, gyvenimo džiaugsmu trykštančią moterį sunku patikėti, kad prieš kelerius metus ji sunkiai dusdama lipdavo laiptais, o medikai prognozavo sudėtingą ligą. Moters gyvenimą pakeitė… bėgimas.

Su sportu neturėjo nieko bendro

Iš Nemunėlio Radviliškio kilusi Banga su šeima jau dvidešimt metų gyvena Biržuose. Vyras Linas dirba Biržų Saulės gimnazijoje. Dukra Saulė lanko „Aušros“ pagrindinės mokyklos šeštą klasę, sūnus Vakaris – antrokas. Banga pusantrų metų gimnazijoje dirba valytoja. Prieš tai aštuonerius metus augino vaikus. Sūnus turi negalią, tad jį teko ilgai globoti, važinėti į ligonines ir sanatorijas.

Svoris priaugo po gimdymo

Banga pasakoja, kad mokydamasi mokykloje buvo normalaus kūno sudėjimo. Antsvoris – apie 40 kilogramų – priaugo per pirmąjį nėštumą. Nors po gimdymo svoris kiek nukrito, priaugti kilogramai liko.

Antsvorį moteris bandė numesti, tačiau to padaryti nepavyko ne tik po pirmojo, bet ir po antrojo gimdymo.
Moteris sako, kad laikui bėgant svoris tapo daugybės jos ligų priežastimi. Po kelias savaites jai tęsdavosi migrena – didžiuliai galvos skausmai. Kamavo kraujotakos, širdies ritmo sutrikimai, laiptais užlipti būdavo labai sunku. Gyvenimas tapo nemielas. Moteris svėrė per 100 kilogramų, kai jos ūgis 1,74 metro.

Prieš ketverius metus Bangos gyvenime įvyko psichologinis lūžis. Konsultavę medikai bandė „pripaišyti“ ligą, kurios, anot moters, nebuvo ir nebus.
Ji sako norėjusi sau ir daktarams įrodyti, kad gali pasikeisti be kitų pagalbos. Vėliau paaiškėjo, kad būtent tokio jos sprendimo laukė ir vyras, kuris jai labai pritarė.

Banga Mickevičienė gyvenimo būdą keisti nutarė po to, kai medikai pradėjo bauginti įvairiausiomis sunkiomis ligomis. Biržietės svoris – 70 kilogramų – nesikeičia jau trejus metus.

Banga Mickevičienė gyvenimo būdą keisti nutarė po to, kai medikai pradėjo bauginti įvairiausiomis sunkiomis ligomis. Biržietės svoris – 70 kilogramų – nesikeičia jau trejus metus.

Šoko į batelius ir pradėjo bėgti

Banga tiesiog apsimovė sportinius batelius ir pradėjo bėgti. Iš pradžių bėgiojo „Saulės“ gimnazijos stadione. Tačiau greitai jai atsibodo sukti ratus. Tad nutarė išbėgti į miestą, į kitą erdvę. Moteris neslepia, kad iš pradžių jai labai skaudėjo kojas, kurios nebuvo įpratusios prie fizinio krūvio. Pirmus kilogramus ji numetė darydama specialų svorį mažinantį pratimą „lenta“, kai reikia kiek įmanoma ilgiau stovėti ant rankų ir kojų, įtempiant visą kūną.

Po savaitės bėgiojimo prie sesers prisijungė jos dvynė sesuo Laura Selevičienė. Su ja kartu bėgiojo trejus metus.
Banga Mickevičienė šiuo metu bėgdama pasiekia Pabiržę, Obelaukius, Kilučius. Ypač pamėgo maršrutą aplink Širvėnos ežerą, kurio ilgį priklausomai nuo poreikio gali koreguoti. Bėga kasdien ir bet kokiu oru.

Žiemą bėgiojo net, kai lauke oro temperatūra siekė 19 laipsnių šalčio.
Banga pasakoja, kad prieš kelerius metus kartu su seserimi užsiregistravo į pirmą kartą Biržuose vykusį šventinį bėgimą „Biržų kilometrai“. Nors jos treniruodavosi bėgti trijų kilometrų atstumus, tąkart nubėgo dešimt. Ir nors abi atbėgo paskutinės, sulaukė daugybės plojimų, sveikinimų ir džiaugėsi įveikusios trasą.
O štai praėjusią vasarą vykusiame Lietuvos bėgimo taurės pusmaratonyje „Biržų kilometrai“ Banga Mickevičienė buvo vienintelė 21 kilometro atstumą nubėgusi biržietė. Apie tai rašė ir „Šiaurės rytai“.
Iki šiol moteris dalyvaudavo pusmaratoniuose. Juose bėgo 23 kartus, oficialiai – tris. Juos bėgdama įveikdavo 21,1 kilometro trasą.
Birželio mėnesį B. Mickevičienė pirmą kartą planuoja dalyvauti bėgimo maratone Kaune. Ji tikisi vienu metu įveikti 42,2 kilometro. Todėl dabar jau bėgioja 24–29 kilometrų atkarpomis.

Koks jausmas bėgant tolimus atstumus? Pašnekovė sako, kad mintys išsivalo, problemos išsisprendžia. Po bėgimo užplūsta visiška ramybė.

Tiesa, moteris vakarais nebėgioja, tik dienomis, nes dėl patirto adrenalino naktį neužmigtų.
Kodėl nutarė bėgti? Pirmiausia todėl, kad buvo sakoma, jog bėgimas nieko nekainuoja. Bet vėliau paaiškėjo, kad kainuoja ir daug. Kokybiški batai, apranga, varžybų dalyvio registracijos mokestis, kuras nuvažiuoti į maratonus. Tačiau kai tai tampa gyvenimo būdu, problemų nebebūna.

Banga sako, kad jau suplėšė šešias poras sportbačių. Juos perka naujus, nes įsigijus iš dėvėtų rūbų parduotuvių skauda kojos. Varžybose dalyvauti ji nepataria su ką tik nupirktais bateliais, juos reikia prieš tai „priauginti“ prie kojos.

Bangos įpročiu užsikrėtė vyras. Jis irgi bėgioja, tiesa, mažesnius atstumus. Būna, kad į varžybas įsijungia visa šeima. Štai gegužės mėnesį laukia maratonas Rygoje. Banga planuoja bėgti 21 kilometrą, dukra su vyru 6, o sūnus planuoja apeiti trasą pėsčiomis.
Mickevičiai sako, kad jie nėra profesionalai, paprasti mėgėjai bėgikai. Nori linksmai laiką praleisti, naujų draugų susirasti.
Banga sako, kad Biržuose irgi sutinka bėgiojančių žmonių. Jie vieni kitus pažįsta, pasisveikina.

Organizmas pradėjo priimti ne visą maistą

Pirmus dvidešimtį kilogramų antsvorio biržietė numetė bėgiodama. Po to sako pajutusi, kad organizmas priima ne bet kokį maistą. Todėl pradėjo jį koreguoti. Moteris sumažino bulvių, miltinių patiekalų kiekius. Atsisakė grietinės, pomidorų padažo, majonezo, įvairių padažų. Valgo mėsą, kruopas, itin daug daržovių.
Šeima neįpratusi valgyti valgyklose. Tad neretai būna, kad Bangai namie tenka gaminti trijų rūšių patiekalus. Vienokių nori vaikai, kitokių vyras, trečius valgo ji pati.

Moteris valgo penkis kartus per dieną. Tarp valgymų daro 2 – 3 valandų tarpus. Svarbiausia – per dieną išgerti ne mažiau kaip du litrus gryno vandens.

Gazuotų gėrimų šeima visiškai nevartoja. Šių gėrimų ir nesveikų traškučių jie jau buvo anksčiau atsisakę dėl sūnaus ligos.

Banga visiškai nevartoja arbatos su cukrumi, jo truputį deda į kavą.
Ryte moteris valgo sveiką sumuštinį. Pavyzdžiui, viso grūdo duonos, duoniuką arba avižų ar grikių košės. Užkandžiui suvalgo kokį duoniuką su riešutų sviestu. Pietums valgo daržoves, mėsą. Pavakariams sukerta vaisių ar riešutų saujelę. Vakarienei valgo varškę, kiaušinius, kitus sveikus produktus.
Seniau šeimos nariai valgydavo sausučius su pienu ar jogurtu, tikėjo, kad nuo jų krenta svoris. Bet vėliau suprato, kad jie klydo.

Trisdešimties kilogramų svoris Bangai nukrito per trejus metus. Ir jau metus stabiliai sveria 70 kilogramų. Tiesa, šiek tiek svorį pagadina tradicinės lietuviškos šventės, per kurias lankosi pas giminaičius ir su šeima valgo viską. Tuomet moteris priauga 2–3 kilogramus, tačiau juos vėliau po truputį numeta.
Kadangi svoris buvo metamas pamažu, gražiai susitraukė kūno oda. Ji nesusiraukšlėjo, jokių plastinių operacijų nereikėjo. Pašnekovė sako, dabar net pagalvoti apie antsvorį nebegali.

Ligos nebekamuoja

Kaip žmonės reaguoja į moters organizmo pasikeitimus? Draugai sveikina, palaiko, klausia, iš kur jiems pasisemti tiek valios. Tiesa, buvo vienas kaimynas, kuris ją pamatęs septintą valandą ryto išbėgant iš namų prie smilkinio sukiodavo pirštą… Kai su šeima būna pas vyro ar moters tėvus, apie bėgimą niekas nebekalba, nes tai savaime suprantamas dalykas. Artimieji tik paklausia, ar ji dar bėga.

Kai kurie pažįstami klausia, kam ji bėgioja, juk svoris jau nukrito… Ji sako kitaip nebegalinti. Dėl noro judėti ir šeimos automobiliu beveik nesinaudoja – iš Skratiškių gatvės, kur gyvena, į miesto centrą eina pėsčiomis.
„Man keista, kai sako, kad Skratiškių gatvė toli nuo centro, kai pėsčiomis jį gali pasiekti per dešimt minučių“, – stebisi moteris.
B. Mickevičienė sako, kad jai visiškai tas pats, ką galvoja aplinkiniai. Svarbu, kaip ji jaučiasi pati.
„Aš norėjau įrodyti, kad nereikia ligoninių, vaistų, psichologų, kad galima savo ligas įveikti pačiai“, – kalba B. Mickevičienė.

Per paskutinius metus Banga tik kartą buvo „pasigavusi“ virusą. Šią žiemą net sloga nekamavo. Ji neslepia, kad kraujospūdis normalus, vaikščioti lengva, širdis dirba kaip varikliukas, galva nebeskauda, o ir slogių minčių neliko. Visiškai pasikeitė gyvenimo kokybė.

Moteris, be kitų tikslų, neslepia turinti dar vieną. Iki vasaros ji planuoja nubėgti iki savo gimtojo Nemunėlio Radviliškio.
Tiems, kurie nebeturi gyvenimo džiaugsmo, Banga pataria pasikelti nuo sofos ir pradėti judėti. Nesvarbu kaip – bėgti, eiti su šiaurietiškomis lazdomis, važiuoti dviračiu. Judėjimas pakeičia gyvenimą.

Bangos Mickevičienės laimingo gyvenimo receptas?
„Darai, ką nori. Turi galimybę atsipalaiduoti. Šalia – mylinti ir palaikanti šeima“, – vardija ji.

Jurgita Morkūnienė