Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Būti mokytoju. Lietuvių kalbos mokanti J. Pociūtė: mokytojas tampa laisvas ir kūrybiškas

Netrukus 18-ąjį rugsėjį mokytojos kėdėje pasitiksianti lituanistė Jolanta Pociūtė pripažįsta, kad būti pedagogu nėra lengva, o ir iššūkių netrūksta. Visgi Naujojoje Akmenėje dirbanti mokytoja sakė, kad šis darbas itin įdomus ir paneigė kai kuriuos jos profesiją supančius mitus.

– Kokius pokyčius mokykloje pastebėjote per darbo metus?

– Mokytojas tampa laisvas ir kūrybiškas. Mokinius mokoma mokytis ir orientuotis žinių srautuose, analizuoti, daryti išvadas, o ne tik išmokti pateiktą medžiagą. Mokinys turi galimybę apmąstyti savo pasiekimus, kaip sieks individualios pažangos.

– Kas svarbiausia dirbant su vaikais, mokant juos

– Mylėti mokinius ir savo darbą. Domėtis ir  stengtis sudominti dėstomu dalyku, parodyti, kuo jis naudingas yra ar bus gyvenime. Taip pat neprarasti humoro jausmo, nuoširdumo, nebijoti pripažinti, kad kažko nežinai, nemoki, konsultuotis ir išklausyti nuomonių, skatinti, pasidžiaugti mokinių atradimais, pasiekimais. Tartis ir būtinai laikytis susitarimų. Visą vainikuoja kantrybė.

– Kokius iššūkius turi įveikti mokytojas? Kas jums sunkiausia dirbant šį darbą?

– Nepasiduoti visuomenės lūkesčių „perspaudimui“ – sunkiai įveikiamas iššūkis.

– Kokius mitus apie mokytojo darbą norėtumėte paneigti?

– Pirma – tai, kad mokytojas dirba tik iki pietų. Paskutinės pamokos pabaigą skelbiantis skambutis nėra darbo pabaiga. Tai tik pirmojo etapo pabaiga. Konsultacijos, pokalbiai, pasiruošimai, darbų taisymai, analizės, klasės vadovų darbai...

O antra – tai, kad nieko nebereikia mokytis. Mokytojas visus savo darbo metus mokosi. Visko. Nuo informacinių technologijų integravimo iki emocinio intelekto lavinimo. Sunku būtų išvardinti, kiek seminarų mokytojai lanko, ką mokosi savarankiškai, kiek laiko praleidžia susipažindami su naujovėmis per mokslo metus. Keičiasi kartos, technologijos, metodai, požiūriai. Mokytojas privalo žengti koja kojon.

– Kokius dabartinės ugdymo sistemos privalumus ir trūkumus įžvelgiate?

– Privalumas – bet kada prieinamas informacijos srautas ir mokiniui, ir mokytojui. Puiku, kad mokinys rasti atsakymus į klausimus, nerti giliau į patikusią temą gali naudodamasis savo išmaniuoju telefonu. Net skaityti grožinę literatūrą.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosiose programose įtraukta meniniu požiūriu vertingiausia lietuvių klasikos ir šiuolaikinė literatūra, taip pat užsienio literatūros kūriniai, kuriuos skaito bendraamžiai kitose Europos Sąjungos šalyse, yra mokinių, susidomėjusių vadovėliuose pateiktomis tekstų ištraukomis ir perskaičiusių visą knygą.

Informacinių technologijų integravimas, galimybė rinktis įvairiausius pamokos metodus – skatina tobulėti ne tik mokinius, bet ir mokytojus.

Tačiau liūdina, kad, kuriant švietimo sistemą, menkai bendradarbiaujama su mokytojais, dirbančiais mokykloje. Remtis reikia ne įvairiausių sociologinių apklausų,  bergždžių tyrimų gautais rezultatais, o mokytojais-praktikais.

Tokiu atveju bus motyvuotai paaiškinta, kodėl ir kiek turėtų būti mokinių klasėje, kiek laiko reikia atlikti visiems darbams, ką reiškia vadovauti klasei ir t. t. Vis bandoma kąsniais graibstyti iš Europos šalių švietimo sistemų. Taip pat nėra specialių įrankių, kuriais mokiniui būtų nustatomi jo individualūs  gebėjimai. Gal mokinys gabus kurioje nors srityje, gal nebūtinai jam reikia siekti akademinių aukštumų.

– Seimas priėmė sprendimą nuo rugsėjo įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Kaip vertinate šią naujovę?

– Vertinti bus galima tada, kai patirsime, kaip tai veikia. Sunku vertinti, ko nesi bandęs, patyręs. Žinoma, naujovės visada gąsdina, nes turi išeiti iš komforto zonos, domėtis, mokytis naujo skaičiavimo būdo.

– Kalbant apie atlyginimą, kaip manote, ar jis pakankamas?

– Aš sutikčiau gauti Seimo nario algą, procentus už dirbtus metus mokykloje ir pinigus, skirtus kanceliarinėms išlaidoms, dar porą patarėjų ar padėjėjų. Ar mokytojo darbas mažiau svarbus ir atsakingas?

– Mokytojo profesija nėra tokia, kurią skuba rinktis jaunimas. Kaip manote, kodėl?

– Dėl visuomenės sudarytos nuomonės apie mokytojo profesiją – usidaro įspūdis, kad nedirbantys mokykloje žino ir geba viską geriau. Kritikuoja, peikia, šaiposi iš mokytojų pastebėjimų, reikalavimų. O kuris pasiryš atsidurti toje „nesuprastojo“ pozicijoje? Tikiuosi, kad yra numatyti konkretūs žingsniai, kaip mokytojo profesijai bus grąžintas prestižas, apie kurį taip garsiai kalbėta.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie šiuo metu svarsto, ar tapti mokytoju?

– Mokytojas – tai gyvenimo būdas. Tai nelengva, bet įdomu.

Ką reiškia būti mokytoju? Apie tai – iš pirmų lūpų. LRT.lt publikuoja interviu ciklą, kuriame tiek jauni mokytojai, tiek patyrę pedagogikos vilkai papasakos, kodėl pasirinko šį kelią ir kodėl būti mokytoju yra taip svarbu.

Rekomenduojami video