Atvėrusi savo siuvyklos duris Greta su šypsena laukia būsimų klientų ir visų norinčių susipažinti su naująja siuvykla Vydmantuose. Asmeninio archyvo nuotr.

Dvidešimt penkerių Greta Skripkauskaitė, praėjusį penktadienį atidariusi savo siuvyklos „Mėletėlė“ duris Vydmantuose, pasakoja, kad su siuvimu draugauja nuo mažens. Jos mama nuo tuo metu penkiametės Gretos slėpdavusi net adatas.

Mama slėpdavo adatas

„Turėjau „Barbių“ ir man visuomet reikėdavo joms naujų rūbų. Tad aš namuose su žirklėmis sukarpydavau ir medžiagas, ir palaidines, o tuomet jau kaip mokėdama bandydavau siūti“, – su šypsena vaikystę prisimena mergina.
Mama dukrą netgi gąsdindavo. Sakydavo, kad jei mergaitė išmėtys adatas, jos pasimes ir nukeliaus jai į širdį: „Tokią istoriją mama sugalvojo, nes buvau dar maža ir tikrai buvo baisu vaikui patikėti tokius dalykus, kaip adatas. Taigi, galų gale mama ėmė jas slėpti visur namuose, bet aš nepasiduodavau net gąsdinimams ir ieškodavau adatų visur“.

Ir dabar, kaip prisimena Greta, kažkur namuose yra likęs paslėptas adatų rinkinys dar iš vaikystės. Tik kur, nebeprisimena nei Greta, nei mama.

„Dar pamenu, kaip jis atrodė. Tai buvo toks paprastas šešių adatų rinkinukas. Kai mama jau buvo pradėjusi slėpti adatas, aš susitaupiusi pinigus pati nusipirkau tokį patį, kad turėčiau savo“, – pasakoja vydmantiškė.

Baigė geografijos studijas

Greta mėgo siūti, tačiau pradėjusi eiti į mokyklą pamažu ėmė pamiršti vaikystėje taip mylėtą užsiėmimą: „Vėliau tie mokslai, nuolat girdimi klausimai, kuo tu būsi, ką pasirinksi, ne tik užmarštin nugramzdino gražius atsiminimus apie siuvimą, bet net kėlė streso, nes tikrai nežinojau kuo noriu būti. Artėjo egzaminai, o man daug kas sekėsi. Labai mėgau geografiją, tad ir nusprendžiau ją studijuoti“.
Taip Greta įstojo į Klaipėdos universitetą ir baigė geografijos mokslų bakalaurą. Studijos jai taip patiko, kad nusprendė studijuoti toliau, magistrantūroje.
Vis dėlto šiame gyvenimo taške Greta pirmąkart rimtai susimąstė, ar geografijos mokslai iš tiesų yra jos gyvenimo tikslas. Studijos patiko, bet tai buvo svarbus sprendimas.
„Klausiau savęs, ar tai tikrai viskas, ką aš gyvenime veiksiu. Ar toks mano tikslas. Vedina šių klausimų ėjau į nemažai kursų Klaipėdoje. Taip pat lankiausi ir vis dar mėgstu lankytis Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kurioje vyksta daug naudingų paskaitų ir seminarų. Aš apskritai labai mėgstu renginius. Ir, kaip sakoma, ko ieškai, tą randi“, – savo ieškojimais dalijasi pašnekovė.

Svarbiausia – kada sustoja laikas

Vieno iš renginių Klaipėdoje metu Greta ir surado tai, ko ieškojusi: „Mūsų paklausė, ką darant jums sustoja laikas. Ir aš tą akimirką prisiminiau save mažą, kaip tuomet siuvant man sustodavo laikas. Ir iškart žinojau, kad tai – siuvimas. Tą kartą buvau atėjusi su mama, nors dažniau ateidavau viena ar pasiimdavau kokią draugę. Tad kai nuskambėjo tas klausimas, mes taip abi susižvalgėme ir iš akių supratom viena kitą. Mama labai mane palaikė, prisimindama mano aistrą iš vaikystės“.
Būtent Gretos mama netrukus socialiniuose tinkluose pamatė skelbimą, kviečiantį į metus trunkančias siuvimo studijas. Ir paragino dukrą.

„Aš pati dar dvejojau, bet ji sakė: „Tu tik paskambink, pasiklausinėk“. Nors prieš tai turėjau dvejonių, galų gale paskambinau. Labai maloniai sušnekėjome, mane nuramino tai, kad mokslus buvo galima suderintu su geografijos magistro studijomis“, – sako Greta.
Tuomet viskas vyko labai greitai. Net pačiai Gretai nesitiki, kad šį sausį jau baigsianti studijas.
Mergina juokiasi, kad net ėjusi tikrinti datos: „Tie metai, kai mokiausi nuo 8 val. ryto iki 15-16 val. geografiją, o 17 val. prasidėdavo siuvimas ir trukdavo iki septintos-aštuntos vakaro, buvo mano intensyviausi metai gyvenime, bet jais labai džiaugiuosi. Pirmoje dienos pusėje aš sužinodavau kažką naujo ir įdomaus, o siuvimo paskaitos man buvo tikra meditacija. Aš ten ateidavau pailsėti.“

Tėtis padėjo įrengti siuvyklą

Dabar Greta kalba, sėdėdama savo siuvykloje Vydmantuose, kuri yra įrengta ūkiniame pastate.
Remontuoti Gretai padėjo tėtis, ir šeimos dėka pamažu siuvykla įgijo savo veidą.
„Dabar sėdžiu atsirėmusi į siuvimo mašiną, čia taip jaukiai šviečia saulė, nes yra didelis langas“, – neslepia džiaugsmo mergina.

Po studijų Gretai pasitaikė galimybė pasinaudoti ir Užimtumo tarnybos parama pirmajam verslui.
„Aš galiu pasidžiaugti, kad viskas ką gyvenime veikiu, tiesiog labai sugulė į vieną vietą. Viskas kaip turi būti, bet ne tai, kad „turi būti“, bet man taip patinka“, – šypsosi vydmantiškė.
„Pabaigiau tai, ką pradėjau. Ir nors daug kam gali pasirodyti, prie ko čia geografija ir siuvimas, tačiau man tai atrodo neatsiejami dalykai. Tas geografinis mąstymas linko prie manęs ir, manau, dar ilgai išliks. Tai man davė labai daug. Pavyzdžiui, išmokė rinkti ir analizuoti informaciją, o renkantis siuvimo mašinas aš apie jas praktiškai nieko nežinojau ir turėjau labai mažai laiko. Tad tas akademinis mąstymas man čia ir pagelbėjo. Mokslai man nebuvo tai, į ką būtų reikėję eiti nuleista galva, tikrai mokiausi su džiaugsmu“, – sako pašnekovė.

Pasirinko dažų spalvų deivės vardą

Tęsdama mintis apie siuvimą Greta priduria, kad jaučianti daug sentimentų močiučių laikams. Jos mėgstama geografija, istorija natūraliai persipina su domėjimusi savo pačios šaknimis: „Mes esam trys pusseserės siuvančios, tad viskuo dalijamės: ir patirtimi, ir naujomis žiniomis, net priemonėmis. Mes tarpusavy juokaujame, kad esame tarsi kokia siuvėjų bendruomenė.“
Įdomu ir tai, kad Gretos mama neturi ypatingo polinkio siuvimui, tačiau tėčio mamos mama – audėja.

Taigi, ir pavadinimas siuvyklai kilo iš seno žodžio „Mėletėlė“, reiškiančio dažų spalvų deivę.
„Man pačiai labai patinka dirbti su linu, man mieli senoviniai raštai, simboliai“, – paaiškina Greta.