Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš Sicilijos - į Šiaulius
Ita­lė Mar­ta Gril­lo, sa­va­no­riau­jan­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės bib­lio­te­kos Lie­po­rių fi­lia­le, mies­te pa­si­gen­da tik tik­ros ita­liš­kos ka­vos, pi­cos ir stu­den­tų. Prieš at­vyk­da­ma sa­va­no­riau­ti, apie Lie­tu­vą Mar­ta be­veik nie­ko ne­ži­no­jo. Kai nau­jie­ną pra­ne­šė drau­gams, iš­gir­do: "O Die­ve! Bus la­bai šal­ta, ko­dėl ten?!" Pa­si­rin­ki­mo ne­si­gai­li – Lie­tu­vo­je ita­lei la­bai pa­tin­ka.

At­vy­ko iš Si­ci­li­jos

Bib­lio­te­ko­je ita­lė jau­čia­si sa­va – bend­rau­ja su lan­ky­to­jais, tal­ki­na, jei pri­rei­kia pa­gal­bos dir­bant kom­piu­te­riu, mo­ko ita­lų kal­bos. "Tu­riu pen­kias ma­mas", – šyp­so­si sa­va­no­rė, pa­sa­ko­da­ma, kaip ja rū­pi­na­si ko­le­gės. Prieš Mar­tą bib­lio­te­ko­je yra dar­ba­vę­si sa­va­no­riai iš Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos. Mar­ta – et­no­lo­gi­jos ir kul­tū­ros ant­ro­po­lo­gi­jos ma­gist­rė, prieš tai Tu­ri­no uni­ver­si­te­te bai­gė tarp­kul­tū­ri­nės ko­mu­ni­ka­ci­jas stu­di­jas. Į Šiau­lius ji at­vy­ko iš Pie­tų Ita­li­jos, Si­ci­li­jos. Gim­ta­sis mies­tas – Ro­so­li­ni, ne­to­li Si­ra­kū­zų. Mies­tas ne­di­de­lis, ja­me gy­ve­na apie 27 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų. "Užau­gau UNES­CO te­ri­to­ri­jo­je, tu­ri­me daug sau­go­mų pa­mink­lų, gar­sė­jan­čių vi­sa­me pa­sau­ly­je", – sa­ko ita­lė.
"Ši Ita­li­jos da­lis gar­sė­ja imig­ran­tų pro­ble­ma. Tiks­liau, tai nė­ra pro­ble­ma, bet at­vy­kę pa­bė­gė­liai ap­si­sto­ja čia", – paaiš­ki­na. Pak­laus­ta, kaip pa­bė­gė­lių skai­čius kin­ta, Mar­ta nu­si­šyp­so: "Ne­ži­nau, nes man tai nė­ra pro­ble­ma. Jie bė­ga nuo ka­ro, jiems rei­kia pa­gal­bos. Pas­ku­ti­nį kar­tą skai­čiau, kad skai­čius yra su­ma­žė­jęs." Bib­lio­te­kos lan­ky­to­jams įdo­mu, iš kur sa­va­no­rė at­vy­ko. Kar­tą su­lau­kė ir klau­si­mo apie Si­ci­li­jos ma­fi­ją. "Taip, ši pro­ble­ma yra, bet ne to­kia stip­ri, kaip prieš 20 me­tų. Ypač jau­ni žmo­nės sten­gia­si su tuo ko­vo­ti", – sa­ko Mar­ta. Tre­čia­die­nio va­ka­rais į bib­lio­te­ką ren­ka­si no­rin­tie­ji iš­mok­ti ita­lų kal­bos. Da­bar sa­va­no­rė tu­ri 5–7 mo­ki­nius. Tai – ir ki­ti Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tys sa­va­no­riai, ko­le­gos, bib­lio­te­kos lan­ky­to­jai. "Jūs ma­no­te, kad lie­tu­vių kal­ba yra sun­ki. Bet pa­ti­kė­ki­te, ita­lų sun­kes­nė!" – šyp­so­si Mar­ta. "Vis­kas! Ge­rai", – lie­tu­viš­kai fra­zę, pa­vaiz­duo­da­ma, kaip krapš­to nuo kom­piu­te­rio per il­gai už­si­bu­vu­sius vai­kus, pa­kar­to­ja ita­lė. Bet vai­kai ne­su­pyks­ta – ži­no tai­syk­les ir su­si­ti­kę gat­vė­je svei­ki­na­si. Mar­ta mo­ka lie­tu­viš­kai? "Taip, – at­sa­ky­da­ma lie­tu­viš­kai, juo­kia­si ita­lė. – Ma­no var­das yra Mar­ta. La­bai ma­lo­nu, la­bas va­ka­ras, la­bas ry­tas, la­bai ačiū, vi­so ge­ro, svei­ki." Mer­gi­na lie­tu­viš­kai mo­ka skai­čius, sa­vai­tės die­nas, kiek sun­kiau su mė­ne­sių pa­va­di­ni­mais.

Ori­gi­na­lus pa­si­rin­ki­mas

Prieš at­vyk­da­ma sa­va­no­riau­ti, apie Lie­tu­vą Mar­ta be­veik nie­ko ne­ži­no­jo. Kai nau­jie­ną pra­ne­šė drau­gams, iš­gir­do: "O Die­ve! Bus la­bai šal­ta, ko­dėl ten?!" Toks pa­si­rin­ki­mas, ma­no Mar­ta, nė­ra daž­nas. Ir pa­tei­kia pa­vyz­dį: pa­gal ERAS­MUS pro­gra­mą ita­lai pir­me­ny­bę tei­kia Is­pa­ni­jai, kur ne­trūks­ta pra­mo­gų. Šiau­lius, jos pa­ste­bė­ji­mu, ren­ka­si stu­den­tai tur­kai. "Aš at­vy­kau iš la­bai mul­ti­kul­tū­ri­nės ap­lin­kos. Bū­da­ma čia, ne­ma­tau žmo­nių įvai­ro­vės, la­bai keis­ta. Pas mus ara­bai, žmo­nės iš Af­ri­kos, ki­nai – daug spal­vų ir man tai la­bai pa­tin­ka." Lie­tu­vo­je ita­lė bus iki va­sa­rio. Ne­nuo­bo­džiau­ja: ke­liau­ja, pa­ma­tė gar­siau­sias Lie­tu­vos vie­tas, mies­tus. Tik vis ne­ran­da lai­ko iš­vyk­ti už Lie­tu­vos ri­bų. "Esu sa­va­no­rė, va­di­na­si, ne­tu­riu daug pi­ni­gų, – šyp­so­si Mar­ta. – Bet man pa­si­se­kė, esu eu­ro­pie­tė, tad nė­ra bū­ti­ny­bės vis­ką pa­ma­ty­ti čia ir da­bar. Ki­ti drau­gai sa­va­no­riai, at­vy­kę iš ša­lių, kur rei­kia vi­zų, no­ri pa­ma­ty­ti kuo dau­giau Eu­ro­pos per trum­pą lai­ką." Ar pa­tin­ka Šiau­liai? "Bū­siu at­vi­ra – iš pra­džių ne­pa­ti­ko. At­vy­kau va­sa­rą, ži­no­te, tai ne pa­ts ge­riau­sias lai­kas mies­te, daug žmo­nių iš­vy­kę. Bet rug­sė­jo pra­džio­je at­vy­ko dau­giau sa­va­no­rių, pra­si­dė­jo ren­gi­niai. Da­bar man Šiau­liai tik­rai pa­tin­ka!" Mar­ta su­si­ra­do ir sa­vo mė­gia­mas vie­tas: "FoxS­pot" prie Talk­šos, įspū­dį pa­li­ko ir Rė­ky­vos eže­ras. Ita­lė ne­ma­to daug skir­tu­mų tarp Lie­tu­vos ir sa­vo ša­lies: "Lie­tu­va yra sueu­ro­pė­ju­si. Vy­res­ni žmo­nės ne­kal­ba ang­liš­kai, daug žmo­nių mo­ka ru­siš­kai. Bet vi­si la­bai drau­giš­ki, ge­ri, vi­sa­da man pa­de­da." Ar­tė­jan­čios žie­mos ita­lė ne­si­bai­mi­na: šal­tas oras la­biau pa­tin­ka nei karš­tis. At­vy­kus iš ša­lies, kur ke­pi­na 35–40 laips­nių, lie­tu­viš­kas oras gai­vi­na. Še­še­rius me­tus Mar­ta gy­ve­no Ita­li­jos šiau­rė­je, Tu­ri­ne, tad snie­gą yra ma­čiu­si. Per Ka­lė­das ita­lė vyks na­mo, bet bal­tą žie­mą Lie­tu­vo­je ti­ki­si pa­ma­ty­ti.

Il­gi­si ita­liš­ko sko­nio

Uni­ver­si­te­ti­nia­me mies­te Mar­ta pa­si­gen­da sa­vo am­žiaus jau­ni­mo. "Ži­nau, kad ma­no bend­raam­žiai iš­vyks­ta iš Lie­tu­vos, nes, kaip ir Ita­li­jo­je, bei ki­tur, yra pro­ble­mų dėl dar­bo. Ži­nau, kad čia yra uni­ver­si­te­tas, bet nie­ka­da ne­ma­čiau daug stu­den­tų. Uni­ver­si­te­tas yra, bet be­veik be uni­ver­si­te­to žmo­nių. Gal stu­den­tams trūks­ta pra­mo­gų, ren­gi­nių, vie­tų, kur išei­ti? Kai stu­di­ja­vau Tu­ri­ne, ne­bū­da­vo jo­kių pro­ble­mų grįž­ti nak­tį au­to­bu­su. Mies­tai, tu­rin­tys uni­ver­si­te­tus, spe­cia­liai su­da­ro ga­li­my­bes jau­ni­mui. Bet ne Šiau­liai, 11 va­lan­dą va­ka­ro – pa­sku­ti­nis au­to­bu­sas, tu­ri ke­liau­ti na­mo. Tai ma­ne la­bai nu­ste­bi­no." Šiau­liai, sa­ko Mar­ta, di­de­lis mies­tas, bet ne­la­bai yra, ką veik­ti. Taip, yra daug pre­ky­bos cent­rų, bet... Pir­miau­sia ita­lė pa­si­gen­da pi­cos! Pa­ra­gau­tos ne­la­bai pa­ti­ko – ne toks sko­nis. Bet ga­liau­siai pa­vy­ko ras­ti gar­džios ita­liš­kos pi­cos Vil­niu­je. Trūks­ta ir ko­ky­biš­kos, tei­sin­gai pa­ruoš­tos esp­re­so ka­vos. Tik­rą­ją at­ra­do to­je pa­čio­je pi­ce­ri­jo­je Vil­niu­je. Tad kai la­bai už­si­no­ri ita­liš­ko sko­nio, ke­liau­ja į sos­ti­nę. Mar­ta gi­ria lie­tu­viš­ką vir­tu­vę: va­sa­rą gar­džia­vo­si šal­ti­barš­čiais, pa­ti­ko ir ce­pe­li­nai. At­ra­di­mas bu­vo ki­bi­nai – jie pa­na­šūs į Si­ci­li­jo­je ga­mi­na­mą pa­tie­ka­lą. Kai va­sa­rą Lie­tu­vo­je lan­kė­si tė­vai, Mar­ta juos nu­si­ve­žė į Tra­kus. Pa­ro­dė ne tik eže­rą su pi­li­mi, bet ir ki­bi­nus. Tė­vai pa­tvir­ti­no: ki­bi­nai pri­me­na si­ci­lie­tiš­ką vir­tu­vę. Tik su šal­ti­barš­čiais bu­vo su­dė­tin­giau – tė­vus su­glu­mi­no spal­va.

Pa­gy­ri­mai

Mar­ta nea­be­jo­ja: dar grįš į Lie­tu­vą, nes čia la­bai pa­tin­ka. Pa­tin­ka dau­gy­bė da­ly­kų: gam­to­vaiz­dis, ra­my­bė, su­si­ra­do drau­gų sa­va­no­rių. Šiau­liuo­se mėgs­ta vaikš­čio­ti pės­čio­mis ir taip pa­žin­ti mies­tą.
Kar­tais ap­si­lan­ko Didžd­va­rio gim­na­zi­jo­je – mo­kyk­la su­ža­vė­jo. Mo­der­nu, dau­gy­bė veik­lų: nuo ro­bo­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jos iki mais­to ga­my­bos. O dar aki­nan­ti šva­ra! "Sa­ko, čia nor­ma­lu. Ma­no mo­kyk­lo­je ne­bu­vo nor­ma­lu, vi­sa­da ne­šva­ru", – juo­kia­si Mar­ta. Ir pri­du­ria: kai mo­kė­si, to­kių kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių, kaip Šiau­liuo­se, ne­tu­rė­jo. Ita­lė at­krei­pė dė­me­sį, kad Šiau­liuo­se nė­ra be­na­mių šu­nų, o Ita­li­jo­je to­kių – dau­gy­bė. Pas­te­bė­jo, kad lie­tu­viai mėgs­ta ka­tes: "Juk ir Ka­ti­nų mu­zie­jų tu­ri­te!" Mar­ta ne­gai­li ge­rų žo­džių ir bib­lio­te­koms, nes jos jun­gia bend­ruo­me­nes, vyks­ta ren­gi­niai, bend­rau­ja­ma, žmo­nės atei­na pra­leis­ti lai­ką, pa­skai­ty­ti, vyks­ta pa­ro­dų ati­da­ry­mai, už­siė­mi­mai su vai­kais. "Man la­biau pa­tin­ka Lie­tu­vos bib­lio­te­kos. Ma­no mies­te yra bib­lio­te­ka, bet ne vi­si ži­no, kur ji", – ly­gin­da­ma su gim­tą­ja ša­li­mi, sa­ko Mar­ta. Atei­ties ita­lė dar nė­ra su­pla­na­vu­si. Iš­siun­ti­nė­jo CV, ieš­ko ki­to pro­jek­to. O ar jau­čia­si lai­min­ga da­bar, bū­da­ma Šiau­liuo­se? "Taip!" – pla­čia šyp­se­na at­sa­ko Mar­ta.
Rekomenduojami video