Pagaliau galime atsisveikinti su žiema ir džiaugtis pamažu sugrįžtančia saule bei šiluma. Simboliškai išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį nuo seno įprasta švenčiant Užgavėnes. O kur Užgavėnės, ten ir blynai! Nors etnologai grūmoja pirštu, kad pastarieji su seniausiomis šios šventės tradicijomis neturi nieko bendra, retas kuris įsivaizduoja Užgavėnių dieną be gardžiojo simbolio – blynų.

Riebią mėsą išstūmė blynai

„Laikai keičiasi, kinta ir tradicijos. Ankščiau Užgavėnės nebuvo siejamos su blynais – tądien visi valgydavo riebią mėsą. Visgi papročiai labai priklausė nuo regiono – pavyzdžiui, Žemaitijoje niekas nevalgė blynų, nes tiesiog neturėjo jų kur kepti, tad ten katiluose buvo verdamos košės ir šiupiniai. Visai kas kita aukštaičiai – jie tikri blynų valgytojai, juos kepdavę ir duonkepėse, ir krosnyse, ir keptuvėse. Kada susiformavo tokia Užgavėnių tradicija nėra lengva konkrečiai pasakyti, bet ji tikrai nėra sena, labiau šių laikų“, – pasakoja Kulinarijos paveldo fondo vadovė, etnologė Birutė Imbrasienė.

Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį. B. Imbrasienė

Etnologė priduria, jog Užgavėnių persirengėliai mėgdavę užsukti į namus, kuriuose arba būdavo vaišinami gražiuoju, arba vogdavę blynus tiesiai nuo krosnies. Tiesa, patys blynai su amžiumi keitėsi: tarpukariu šeimininkės kepdavo paprastus miltinius blynus, o įvairesnių jų interpretacijų – pavyzdžiui, bulvinių ar įdarytų mėsa, radosi kur kas vėliau.

„Aukštaičiai blynus mėgdavo valgyti kasdien – jie pusryčių be jų neįsivaizdavo. Užgavėnėms padiktavus naujas tradicijas, aukštaičiai keitė ne pačius blynus, o jų padažus – tądien juos įprasta gardinti kur kas riebesniais, sotesniais padažais, pertepti sluoksniais, pagardinti mėsa, lašinukais ar obuoliais“, – blynų istorijos paslaptimis dalijasi B. Imbrasienė.

Blynai mena grįžtančią saulę

Šiais laikais Užgavėnių šventę dauguma taip pat nori bent simboliškai paminėti. Kaip sako etnologė B. Imbrasienė, blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis bent simboliškai pažymėti žiemos išvarymą.

Juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. „Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį“, – primena B. Imbrasienė.

Sveikuoliški blynai? Tikrai taip!

Blynai žavi savo nesuskaičiuojama variacijų galybe, todėl skeptikams, manantiems, jog blynais verta lepintis tik ypatingai retomis progomis, siūlome išmėginti kur kas sveikesnį blynų receptą. Tiesa, jie irgi bus gelsvi, apvalūs, todėl labai tiks Užgavėnių šventei paminėti ir lėkštėje primins apie sugrįžtančią saulę.

Bananų ir moliūgų blyneliai

Reikės:

• 400 g moliūgo;
• 2 vnt. vidutinio dydžio bananų;
• 1 kiaušinio;
• 4 valg. šaukšt. viso grūdo kvietinių miltų arba spelta miltų;
• 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių;
• žiupsnelio druskos;
• ghi sviesto arba kokosų aliejaus kepimui.

Gaminimas:

Moliūgą sutarkuokite smulkia tarka. Bananus šakute ar trintuvu kartu su kiaušiniu sutrinkite iki vientisos masės, į ją sudėkite tarkuotą moliūgą. Palengva berkite miltus ir viską gerai išmaišykite. Supilkite kepimo miltelius ir pagardinkite druska. Masę darsyk gerai išmaišykite, kol pasieksite blynams tinkamą konsistenciją. Jei tešla atrodys per skysta, įberkite dar šiek tiek miltų.

Keptuvėje įkaitinkite pasirinktą sviestą. Jei kepsite su kokosų aliejumi, blyneliai įgaus ypatingą, kokosinį aromatą ir švelnų jo skonį. Lydytame ghi svieste kepami blyneliai bus neutralaus skonio.

Blynelius kepame ant vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai pagels iš abiejų pusių. Iškeptus blynelius galima pagardinti natūraliu jogurtu ar trintomis uogomis. Skanaus!