„Virtuvė mane traukė nuo pat vaikystės, ir net nepastebėjau, kada tiksliai įvyko tas lūžis, po kurio maisto ruošimas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Viskas įvyko savaime. Gera man virtuvėje suktis – ir netgi labai. Yra dvi vietos, kuriose aš laiko neskaičiuoju: susitikusi su draugais ir ruošdama maistą virtuvėje. Joje aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Maisto gaminimo procesas man labai patinka, ir nesisukant joje gyventi būtų labai liūdna“, – šypteli kėdainietė Greta VAIČIURGYTĖ (25).

Laisvalaikis – įvairus ir… sotus!

Kauno technikos kolegijoje Automobilių techninio eksploatavimo (!) specialybę įgijusios merginos pomėgių sąraše – ir plaukimas, ir kartingai, ir dainavimas, kinas bei teatras, laisvalaikis su draugais.

Paskutinis, bet toli gražu ne pats mažiausias G. Vaičiurgytės pomėgis – paties įvairiausio maisto, ypač – saldėsių – ruošimas.

„Šaltuoju metų laiku labiausiai gaminti mėgstu troškinius, sriubas, apkepus, kibinus ir, žinoma, saldumynus. Žodžiu – tai, kas sušildo, arba puikiai tinka prie arbatos puodelio“, – pasakoja kėdainietė.

Degustatoriai – senelio skonio receptoriai

Paklausta, kaip jos troškinius, sriubas, apkepus, kibinus ir gardėsius vertina šeimos nariai ir draugai, G. Vaičiurgytė apdovanoja plačia šypsena: žinoma, kad teigiamai!

Kurgi šie nevertinsiantys tik teigiamai, kai Greta palepinanti šitaip dažnai!..

„Na, jie patenkinti tiek patiekalais, tiek saldumynais. Ypač mano senelis džiaugiasi, kuomet ant stalo atkeliauja koks nors tortas, sausainiai – riešutėliai, grybukai ar koks kitas konditerijos gaminys, – „Rinkos aikštei“ pasakojo G. Vaičiurgytė. – Senelis yra pats geriausias mano kritikas... Tiesa, jis niekad nėra pasakęs, kad jam kas nors mano pagaminta būtų buvę neskanu. Kiekvieną kartą jis kelia nykštį į viršų ir mane giria, užtikrintai teigdamas, kad kas jau kas, bet aš tai su maisto ruošimu gyvenime neprapulsiu. Giria mane ir mama, vis pajuokaudama, kad norėtų būti ne mano mama, o mano vaiku – visad būtų soti ir skaniai pavalgiusi. Pykti negali: juk maistas – vienas didžiausių malonumų.“

Restorane nedirbtų

O ar šitiek komplimentų sulaukianti G. Vaičiurgytė nenorėtų savo įgyto automobilių techninio eksploatavimo specialybės diplomo užrakinti stalčiuje ir vietoje to pasukti, sakykime, moteriškesniu keliu – kad ir į... italų restorano virtuvę įsidarbinti? Ir savo gaminiais, į kuriuos sudeda marias laiko ir širdies, džiuginti minias žmonių?

„Ne, dirbti darbą, susijusį su maistu, aš nelabai norėčiau... Tai – mano didelis pomėgis, o viena žinau puikiai – kai hobis tampa darbu, nebelieka ankstesniojo mėgavimosi juo, – įsitikinusi kėdainietė. – Aišku, niekada nesakyk niekada, bet virtuvėje man patinka sukiotis tik mėgėjiškai. Eksperimentuoti joje ir jausti laisvę, kuomet niekas nestato tavęs į rėmus. Juk virtuvė – tai kiekvienos moters oazė, kurioje tik ji yra šeimininkė. Manau, kad kiekviena dama geriausiai ir jaukiausiai jaučiasi bei gardžiausiai gamina būtent savoje virtuvėje.“

Konservuoti pradėjo dar vaikystėje

Tiesa, G. Vaičiurgytei maisto ruošimas – ne tik eksperimentavimas, savęs atradimai ir patekimas į didžiausią ramybės oazę namuose, bet ir... kelialapis atgal į vaikystę.

„Į ją mane sugrąžina... daržovių konservavimas. Tai pradėjau daryti dar vaikystėje kartu su mama, todėl kasmet šaltajam sezonui prisiruošiame visokių puikiausių konservuotų dalykų, kad žiemą nereikėtų ne tik sukti galvos, bet ir kuo mažiau pirkti parduotuvėje. Juk skaniausi ir sveikiausi – savos gamybos ruošiniai“, – neabejoja kėdainietė automobilių žinovė.

Mėgstamiausio nėra

O ar turi G. Vaičiurgytė savo „repertuare“ pačius geriausius ir mėgstamiausius patiekalus savam skoniui?

„Pradžioje, kai pagalvoju, tai galbūt yra totoriškas troškinys Azu bei charčio sriuba. Dievinu žiemos sezono patiekalus, kuriuos iš esmės galėčiau valgyti visus metus. Nuo sausio iki gruodžio. Nors geriau pasvarsčiusi nusprendžiu, kad paties pačiausio patiekalo išrinkti tiesiog neįmanoma. Tai – tarytum išskirti, kuris iš dviejų vaikų mamai gali būti mylimesnis“, – juokiasi kėdainietė.

Neišgyventų be... virtuvės kombaino

Paklausta, kokia virtuvė pretenduotų tapti jos oaze, ir kokie daiktai būtinai atsidurtų šios viduje, Greta atskleidžia savo požiūrį: „Mėgstu dideles, erdvias virtuves, kuriose vyrauja šviesūs atspalviai. Na, o virtuvės neįsivaizduoju be tokių reikmenų ir rakandų kaip trintuvai, plaktuvai arba tiesiog virtuvės kombainas. Jis – didelis pagalbininkas, neretai sutaupantis brangaus laiko. Esu ir dailių indų, įvairių keptuvių, kepimo formų maniakė. Sunku man pro juos praeiti parduotuvėje nestabtelėjus ir naujo neįsigijus.“

Sumuštinukai su lašiša, avokadu ir kiaušiniu.

Sumuštinukai su lašiša, avokadu ir kiaušiniuReikės: baltos forminės duonos (galima naudoti ir batoną), kiaušinių, rūkytos lašišos, avokado, svogūnų laiškų, pomidoro, citrinos, druskos, pipirų, citrinpipirių pagal skonį.

Gaminimas: avokadą sutrinti smulkintuvu iki tyrelės su svogūnų laiškais, pomidorais, citrinų sultimis, truputėliu česnako, pagardinti druska ir pipirais. Kietai išvirti kiaušinius, lašišą šiek tiek pasmulkinti. Duoną paskrudinti skrudintuvu, ant riekelės tepti avokado kremą, dėti lašišą, griežinėlį kiaušinio, pagardinti citrinpipiriais. Skanaus!

Gretos senelio mėgstamiausi sausainėliai – riešutėliai. Asmeninio archyvo nuotr.

Gretos senelio mėgstamiausi sausainėliai – riešutėliai Reikės: 100 g sviesto (kambario temperatūros), 50 g cukraus (2 valg. šaukštų), 1–2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus, 2 kiaušinių, 100 g majonezo (3 valg. šaukštų), ~350 g miltų (2–3 stiklinių arba mažiau), ~70 g bulvių krakmolo (1/3 stiklinės), 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių, lazdyno riešutų.

Įdarui reikės: skardinės kondensuoto pieno (virti su skardine 1,5–2 valandas) arba „Rududu“ skardinės.

Gaminimas: sviestą ištrinti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Mušti po vieną kiaušinį, kaskart vėl ir vėl gerai išsukti. Dėti majonezą ir išmaišyti. Miltus, krakmolą ir kepimo miltelius sumaišyti atskirai ir visą mišinį išsijoti į sviesto ir kiaušinių masę. Formuoti kamuoliukus, kiek didesnius už vyšnią (~4 g). Šiems sausainukams reikalinga speciali keptuvė, skirta kepti riešutėliams.

Iškepus puseles, jas apgramdyti peiliu, kad krašteliai būtų lygūs. Tada tepti atvėsintą kremą į abi puseles, į kremą vienoje jų įdėti pusę lazdyno riešuto. Suklijuoti puseles. Skanaus!