Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kokio skonio bebro uodega?

Šio ketvirtadienio rubrikos „Gaminame su...“ viešnia – Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėja Aušra NESTEROVIENĖ. Keliaudama susitikti su šia liekna ir dailiai atrodančia moterimi buvau įsitikinusi: arba jos figūra – gamtos dovana, arba aukštosios virtuvės matematikos skaičiuojant kalorijas rezultatas. Taip, Aušra puikiai išmano jos organizmui reikalingas angliavandenių, baltymų ir riebalų proporcijas bei moka kalorijų kalbą, tačiau jos valgiaraščio anaiptol nepavadintum iš serijos „gyva vien salierų stiebais ir vandeniu“. Pašnekovės mėgstamiausiųjų sąraše – vištiena, ryžiai bei įvairiausios salotos. Nepakankamai gurmaniška? Tada laikykitės – esant progai Aušra pagamintų ir vyro sumedžioto bebro... uodegą!

Žaidimas su skoniais

Kitos moterys taip stipriai įsimylėjusios laiką virtuvėje, jog kartkartėmis šį užsiėmimą netgi pavadina meditacija. Aušra prisipažįsta: „Nesu iš tų moterų. Ruošdama maistą anaiptol nesijaučiu medituojanti, tačiau tai taip pat nėra ir slegianti pareiga. Kai yra laiko, norisi ir paeksperimentuoti, ir pažaisti su skoniais.“

Vis tik pašnekovė įsitikinusi, jog norint sukurti virtuvėje pasigėrėjimo vertus šedevrus, gaminti turi patikti. Kitaip viskas išeis tik kasdieniškai.

Aušra pasakoja eilinių dienų valgiaraščiui taikanti štai tokius kriterijus: sotu, skanu ir greita. Įmantresnius ir daugiau laiko bei pastangų reikalaujančius patiekalus ji atideda savaitgaliams ar ypatingoms progoms.

Arkliukas – blynai, blyneliai

Dažniau virtuvėje sukinėtis Aušra ėmė tapusi studente. Tada jos, kaip ir daugelio kitų jaunuolių, pagrindiniai patiekalai bendrabutyje buvo keptos bulvės su kefyru. Vis tik pašnekovė atrado savo nišą. Jai itin sekėsi kepti įvairiausius blynelius: tiek mielinius, tiek lietinius.

„Man sekėsi, tiko ir patiko, – šypteli Aušra. – Dar labiau savo įgūdžius patobulinau po vienos viešnagės Paryžiuje.“

Ak, Paryžius... Kvepia prabangia istorija! „Prieš daug metų teko būti Paryžiuje. Vaikštinėjome su dukra Viktorija po miestą ir pastebėjome gatvėje palapines. Mūsų ausis pasiekė šurmulys, o nosys užuodė gardų aromatą. Priėjome pasižiūrėti. Šeima – vyras ir žmona – gatvėje kepė lietinius blynelius. Pasirodo, tai šeimos verslas: vyras kibiruose maišydavo tešlą, o žmona kepdavo blynus. Jų praeiviai galėjo nusipirkti su įvairiais įdarais: sūrio, varškės, saldžiu. Regis, kas čia ypatingo – kepa lietinius: miltai, kiaušinis ir vanduo. Vis tik patys blynai buvo labai gardūs: minkšti ir su skylutėmis. Pasidomėjau, kaip jie ruošia tą tešlą.

Pasirodo, kaip įprasta, deda miltus, kiaušinį, bet pila ne vandenį ar pieną, o grietinėlę ir kepa su labai nedideliu kiekiu sviesto, kad blyneliai nebūtų riebūs. Išeina nuostabūs blynai“, – Paryžiaus gatvės virtuvės pamokomis džiaugėsi Aušra.

Neišieškoto skonio patiekalų likimas

Aušra neslepia – kartais didelės pastangos virtuvėje baigiasi visai ne taip, kaip ji tikisi.

„Kartais patiekalas tiesiog nepasiseka. Juos ragaudami namiškiai, aišku, nenori įžeisti, bet paskui primena: „Kaip ten tas tavo pyragas?“ – nusijuokia moteris. – Nors mūsų šeimai nepavykę patiekalai nėra problema – turime šunelį. Tad jei skonis išeina, kaip aš sakau, ne toks išieškotas, tiesiog pasidaliname su augintiniu.“

Kūrybingam žmogui ir virtuvėje sekasi

Kieno kieno, o jau Aušros dukros Viktorijos patiekalų šeimos keturkojui degustuoti netenka. Mat jie visada būna nepaprastai gardūs ir beregint atranda vietą namiškių skrandžiuose.

„Kai dukra atvyksta pas mus, ji gamina tiesiog tobulai, – atžalos įgūdžius virtuvėje giria Aušra. –  Ir ji tikrai ne iš manęs išmoko, – šypteli. – Viktorijai maisto gamyba yra tarsi kūryba. Ji – meniškos sielos žmogus, turbūt dėl to jai ir sekasi geriau. Man viskas turi būti, kaip sakoma, sudėliota į lentynėles, aišku, greitai, tiksliai, o jai, regis, tiesiog pavyksta. Ir iš šono neatrodo, kad dukra jaustų didelę meilę maisto ruošai, tiesiog ji nori daryti, nori gaminti ir jai natūraliai išeina. Tad aš visada labai džiaugiuosi, nes picos būna Viktorijos, pyragai irgi jos.

Kartais man norisi aplenkti dukrą, bet nepavyksta. Nei skoniu, nei patiekimu. Žaviuosi tuo, kad gal pati neįskiepijau, bet, matyt, kada žmogus yra kitokio būdo, kitokios sielos, tada ir maisto gamyba yra tarsi kūryba.“

Valgiaraščio karaliai

Kiekvienas turime maisto produktų ar patiekalų, be kurių mūsų valgiaraštis nebūtų mūsų. Aušra savo mitybos neįsivaizduoja be ryžių ir jiems kompaniją lėkštėje palaikančios mėsos.

„Man labai patinka, tarkim, smulkinta vištiena su ryžiais, mėsa su ryžiais, bet tada turi būti pakepintų morkų ir svogūnų. Na, šie patiekalai išeina tokie tarsi plovai, bet, žinoma, tai nėra tikrasis plovas. Taip pat mėgstu įvairiai paruoštą vištieną. Pavyzdžiui, su slyvomis ar troškintą su apelsinais.“

Kas laimėtų mėsos ir saldumynų kovą?

Mėgstantieji mėsą dažnai visiškai nepažįsta to žudančio jausmo „noriu kažko saldaus dabar ir tuojau pat!“, o dievinantieji saldumynus lengva ranka praverčia kavinės valgiaraščio mėsos patiekalų puslapius. Įdomu, kas laimėtų mėsos ir saldumynų kovą, jeigu jį vyktų prieš Aušros akis? „Salotos, – atsakymu nustebina pašnekovė. – Saldumynų nepuolu valgyti iš karto – prieš tai pagalvoju apie jų vertę. Mėgstu šokoladą, juodąjį šokoladą, bet visada pamąstau, ar tai vertinga organizmui. O mėsą mėgstu, ypač, kaip jau minėjau, vištieną, taip pat žvėrieną. Mano vyras medžiotojas, tad yra tekę pačiai paruošti bei ragauti bebro uodegos.“

Bebro uodega – kaip lynas

Išgirdus apie tokį patiekalą belieka vienas klausimas: „Kokio skonio yra bebro uodega?“

„Uodega išeina tokia glitni, o mėsytė viduje gana soti. Man bebro uodegos skonis primena lyną. Tiesa, kad būtų skani, bebro uodegą reikia ilgokai ruošti. Reikia prieskonių ir troškinti aluje.  Įdomu. Ruošiau pagal receptą, kurį radau medžiotojų patiekalų knygoje, ir tikrai pavyko.“

Egzotiškų patiekalų Aušrai ragauti teko ir daugiau. Kartą viešėdama Malaizijoje pašnekovė skanavo bambukų. „Bent jau spėju, kad ten buvo smulkintas bambukas su daržovėmis“, – tikisi ji.

Be mitybos madų

Šiuolaikinis pasaulis seka pačiomis įvairiausiomis mitybos tendencijomis. Vieni tampa vegetarais, antri – netgi veganais, treti atsisako glitimo turinčių produktų, o kiti meta sau iššūkį – gyventi be pridėtinio cukraus. Aušra tokių mitybos madų nesivaiko. Ji pasikliauja laiko bei specialistų patikrintu patarimu, kad mityba turi būti subalansuota – tai yra, kad žmogus turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų ir riebalų.

„Valgau viską, bet galvoju, ką valgau, – sako Aušra. – Žinau, kiek man per dieną reikia kalorijų ir žinau, kas jas sudaro. Tuo domiuosi ir aš, ir mano šeima. Taigi valgydama stengiuosi galvoti, ką gaunu iš maisto. Nevalgau spontaniškai. Žinoma, visa tai atėjo su laiku. Anksčiau nebuvo tiek daug informacijos apie mitybą, o dabar yra, todėl skaitau, domiuosi ir galvoju, ką dedu į save.“

Tiesa, Aušra įsitikinusi, kad maistas turi „derėti“ prie judėjimo ir fizinio aktyvumo kiekvienam žmogui individualiai.

„Švarinti“ mitybą – įdomu

Sąmoningai maitintis ir „pašvarinti“ savo mitybą daugeliui tampa dideliu iššūkiu bei nuolatiniu galvosūkiu. O Aušra apie šiuos pokyčius kalba taip lengvai, tarsi tai nereikalautų jokių pastangų. Taigi, ar lengva jai buvo perauklėti savo mitybą?

„Man tai yra įdomu. Įdomu dienos pabaigoje padaryti tokią tarsi refleksiją: ką valgiau, kaip tai atrodo. Kartais galbūt ir atsibosta, bet jei jauti tą pozityvų tinkamai sudėliotos mitybos poveikį, tada įdomu pažaisti su skaičiais, kiekiu“, – atvirauja moteris.

Užsimaniusi pasilepinti Aušra sau leidžia viską – nėra uždraustų patiekalų. Tiesa, net ir besilepindama ji nepameta galvos.

„Jei noriu pasilepinti, suvalgau ir torto gabalėlį, ir keptų bulvių. Nėra taip, kad „oi, šito tai aš nevalgysiu“. Gali suvalgyti bet ko, tik reikia riboti kiekį“, – paaiškina moteris.

Pusryčių kvartetas

Pusryčių kvartetas

Pusryčių kvartetas

Reikės:

pusės pakelio varškės,

1 a. š. ožkų sūrio,

1 kepto kiaušinio,

„Džiugo“ sūrio.

Labai greitai paruošiamas, ypatingų pastangų nereikalaujantis, maistingas ir sotus pusryčių patiekalas. Ant varškės uždedame ožkų sūrio ir keptą kiaušinį. Pabarstome „Džiugu“.

Lengvos salotos

Lengvos salotos

Lengvos salotos

Reikės:

pusės pekininio kopūsto,

saliero stiebų,

saulėgrąžų,

razinų arba džiovintų spanguolių,

moliūgų aliejaus,

citrinos sulčių.

Supjaustome pusę pekininio kopūsto ir kubeliais – saliero stiebus. Dedame keptuvėje paskrudintas saulėgrąžas. Beriame razinas arba spanguoles. Pašlakstome moliūgų aliejumi. Galima naudoti ir alyvuogių aliejų, tačiau, pasak Aušros, moliūgų aliejus suteikia pikantiško skonio. Galiausiai – salotas pagardiname citrinos sultimis. Kai norisi sotesnių salotų, pašnekovė šį patiekalą papildo keliais gabalėliais „Džiugo“ sūrio.

 

Akvilė KUPČINSKAITĖ

Rekomenduojami video