Žmogus – keistas sutvėrimas... Bėgant laikui tai, kas jam kažkada kėlė susižavėjimą, anksčiau ar vėliau ima ir pabosta, ypač jei kalbame apie maistą. Juk kaip dažnai socialiniuose tinkluose galime išvysti tokius klausimus kaip: „Ką šiandien gaminate pietums?“, „O ką vakarienei?“, „Ką įdėjote vaikui į mokyklą?“, „Oi, kaip atsibodo tie kotletai“, „Duokite idėjų vieno kąsnio užkandžiams“ ir taip toliau ir panašiai. Tai štai, kol vieni idėjų ieško interneto platybėse, kiti – kuria ir eksperimentuoja patys.

„Paskutinius dešimt metų kulinarija man tapo ne tik malonumas, bet ir savęs išbandymu. Viskas prasidėjo tuomet, kai išvykusi gyventi į Airiją pabandžiau išsikepti mielinių bandelių, nes buvau pasiilgusi jų skonio. Užsienyje tokių bandelių nenusipirksi, o man taip norėjosi naminių... Ir išsikepiau.

Apskritai labai mėgstu gaminti saldumynus: tortus, keksus ir šiaip visokius pyragus, nors pati jų beveik nevalgau, – šypsosi jau kuris laikas Airijoje gyvenanti iš Kėdainių kilusi Asta IVANOVA DELIMARSKA ir priduria, jog ieškodama naujų idėjų ir išmėgindama bet kokį naują receptą visada jį pagamina taip, kad jis būtų priimtinas jos šeimos skoniui.

Kasdieniai patiekalai primena lietuviškuosius

„Nors jau 13 metų gyvenu Airijoje, tačiau teko trejus metus pagyventi ir Italijoje. Iš ten parsivežiau daug įvairiausių idėjų, kaip paruošti Pasta (makaronus su padažu), kurį labai mėgstame.

Žinoma, gaminu ir airiškus patiekalus, tačiau dažniausiai juos sulietuvinu. Pavyzdžiui, kiaulieną su kopūstais. Mėsą ruošiu su raugintais troškintais kopūstais, nors, tiesa, esu dariusi ir su šviežiais, taip pat gaminu piemenėlių pyragą, tačiau maltą mėsą troškinu pagal save ir su kuo daugiau daržovių. Be kulinarinių žinių, įgytų svetur, labai mėgstu ir tradicinę lietuvišką virtuvę: cepelinus, vėdarus, kugelį, rūgštynių ir burokėlių  sriubas. Trumpai tariant, virtuvėje dažniausiai karaliauja patiekalai, pritaikyti lietuviškam skoniui“, – sako Asta.

Pati saldumynų nemėgsta

Asta jau minėjo, jog labiausiai mėgsta gaminti konditerinius gaminius, tačiau paklausta, ar pati mėgsta pasmaližiauti, pašnekovė šypsosi: „Turbūt nuo vaikystės nesu saldumynų mėgėja, o šiuo metu netgi iš savo raciono esu išbraukusi miltus ir cukrų“, – sako Asta ir priduria, jog vietoje saldumynų mieliau renkasi sotesnius ir aštresnius patiekalus.

„O su tais aštresniais patiekalais tai visko būta, – neslepia pašnekovė. – Kartą ruošiau padažą prie makaronų ir neapskaičiavau čili pipiro. Pridėjau jo tiek, kad valgyti nebuvo įmanoma. Teko mažomis porcijomis užšaldyti jį, o vėliau sunaudoti kaip pagardą gaminant kitus padažus.“

Vyras – geriausias maisto kritikas

„Man maisto gaminimas – ne tik pareiga ir didelis malonumas, bet kaip minėjau, ir savęs išbandymas. Labai smagu, kai kiti įvertina mano triūsą. Net vyras kartais pajuokauja, kad kam eiti į restoraną, jei ir namuose skaniau pavalgo. Beje, jis ir yra didžiausias mano maisto kritikas. Visada pasako, jei kas nors nepatinka. Na, pavyzdžiui, jei pyragas per saldus ar kremas čia nelabai tinka.

Nors mano vyras ukrainietis, tačiau labai džiugu, jog jam kaip ir man, artima lietuviška virtuvė. Tiesa, jei gaminu barščius, būtinai turiu juos ruošti su pupelėmis. Tai – ukrainietiškos virtuvės subtilybė“, – šypteli Asta.

Prisiminimai iš vaikystės

Pasidomėjus, ar gausiame patiekalų racione Asta turi ir savo mėgstamiausius, ji nė nedvejodama užtikrina, jog tikrai taip.

„Galėčiau paminėti du patiekalus, išlikusius nuo vaikystės: vištienos ketvirčiai, kepti svogūnų ir grietinės padaže – tai mamos receptas, bei virtiniai su bulvėmis ir varške – o šis a. a. močiutės. Kad ir kaip mėginčiau pakartoti šiuos receptus, man jie taip skaniai niekada neišeina“, – šypsosi Asta ir priduria, jog be šių receptų, dar labai norėtų kada nors išmokti gražiai puošti tortus.

Sūrio tortas.

Sūrio tortasReikės: 250 g maskarponės sūrio, 250 ml grietinėlės, 100 g sviesto, 130 g cukraus, 40 g žalatinos, 300 g sausainių, 1 citrinos sulčių, vaisiai (gali būti konservuoti ar iš kompoto).

Gaminame: Sausainius smulkiai sutriname ir sumaišome su lydytu sviestu. Dedame į formą ir į šaldytuvą. Tada gaminame kremą: grietinėlę išplakame su cukrumi, dedame maskarponės sūrį, citrinos sultis ir 20 g želatinos, tirpintos 100 ml vandenyje. Paruoštą masę dedame ant sausainių sluoksnio ir vėl į šaldytuvą. Tuomet gaminame želė: Asta ją daro iš uogienės, vandens ir 20 g želatinos, cukraus. Iš viso turi gautis apie 500 ml. Atvėsiname želė ir dedame ant kremo sluoksnio. Tiesa, pirmiausia išdėliojame vaisius. Po 2–3 val. galima ragauti. Svarbiausia, kad gerai sustingtų želė.

Kotletukai bulviniuose tarkiuose.

Kotletukai bulviniuose tarkiuoseParuošiamas faršas kotletams, susiplakame kiaušinį su šaukštu pieno, pasitarkuojame vidutinio smulkumo tarka 4–5 bulves, nusunkiame nuo jų skystį ir šiek tiek pasūdome. Tuomet formuojame kotletus, mirkome juos kiaušinio ir pieno plakinyje ir aplipdome bulviniais tarkiais. Kepame keptuvėje, kol gražiai apskrus, tuomet dedame į orkaitę ir baigiame kepti. Patiekiame su bulvių koše ir grybu-grietinėlės padažu.

Mielinės bandelės.

Mielinės bandelės Reikės: 2 kiaušiniai, 400 ml pieno, 60 g mielių, 5 valg. š. cukraus, 1 arbat. š. druskos, 1 arbat. š. kepimo miltelių, 6 valg. š. aliejaus, 800–900 g miltų (gali reikėti ir mažiau, labai priklauso nuo miltų).

Gaminame: dubenyje išplakame mikseriu kiaušinius, cukrų ir druską, pilame šiltą pieną, aliejų, sutrupiname mieles, gerai išplakame. Kepimo miltelius sumaišome su miltais ir po truputį beriame į tešlą, plakdami tešlos maišymui skirtais antgaliais. Beriame tol, kol eina maišyti mikseriu. Kai mikseris jau nebegali padėti, beriame likusius ir minkome rankomis. Tešla lipnoka, neišsigąskite. Į tešlą sunaudojame apie 800 g miltų, dar apie 100 g beriame ant stalo, verčiame tešlą ir baigiame minkyti. Padarome tešlos rutulį, dedame jį į stiklinį dubenį, pateptą aliejumi ir uždengiame maistine plėvele, praduriame skylutę ir dedame į šaldytuvą. Pakyla per valandą, pusantros.

Iš pakilusios tešlos gaminame įvairias bandeles.