Merginos ryšys su Biržais labai stiprus, čia gyvena jos itin branginama šeima, kuri yra didžiausia Martynos palaikymo komanda

Talentinga biržietė Martyna Petrėnaitė (20 m.) gyvenimo be krepšinio neįsivaizduoja. Jauna krepšininkė puikiai pažįsta šlovės skonį. Ji sėkmingai žaidė aukščiausioje Lietuvos moterų krepšinio lygoje, kurioje ne kartą merginai atitekdavo lyderės vaidmuo, o praėjusiame sezone ji buvo nominuota rezultatyviausia žaidėja. Šiuo metu jaunoji sportininkė jėgas išbando svetur – Vokietijos „Wasserburg“ krepšinio komandoje. Pati Martyna prisipažįsta: „Krepšinis yra mano kraujyje“

Martynos meilė krepšiniui gimė Biržuose. Mažą mergaitę mama už rankos atvedė į treniruotę pas trenerę Nijolę Kregždienę, kuri pirmoji supažindino Martyną su krepšinio subtilybėmis. Ilgą laiką mergina žaidė už vietinę sporto mokyklos komandą, o vėliau kovojo už „Biržų duonos“ komandą buvusioje Nacionalinėje moterų krepšinio lygoje lygoje (NMKL).
Jaunoji krepšininkė teigia, kad gimtasis miestas išmokė ryžtingai siekti svajonių nuo pat mažumės. „Jau nuo pat pirmų treniruočių supratau, kuo noriu būti. Į krepšinį buvau susikoncentravusi 120 procentų.

Aš anksti supratau, kad svajonės pačios neateina, dėl jų reikia kovoti, įdėti daug darbo, pastangų, dažnai kažką privalai ir aukoti. Aš beveik visus klasės žiburėlius ir diskotekas iškeičiau į krepšinio treniruotes, į šią sporto šaką žiūrėjau labai rimtai. Buvau tikra „oranžinė“ mergaitė, kurios kambarys priminė krepšinio muziejų. Kiekvienos pralaimėtos varžybos baigdavosi ašaromis, o laisvalaikiu rinkdavausi laiką aikštyne, kuriame savo sugebėjimus tobulindavau mokydamasi iš vietinių vaikinų. Krepšinis man visada buvo ne tik žaidimas, aš gyvenau tuo“, – atskleidžia krepšininkė.
Merginos ryšys su Biržais labai stiprus, čia gyvena jos itin branginama šeima, kuri yra didžiausia Martynos palaikymo komanda. Kiekvienas apsilankymas gimtajame mieste džiugina ir kelia šilčiausius jausmus.

Martyna džiaugiasi, kad turėjo galimybę prisidėti prie projekto, kuris vėl atvedė merginą į mylimą miestą.
„Man teko dalyvauti Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) projekte „Tapk krepšinio žvaigžde“. Keliavome po įvairius miestelius ir dalijomės patarimais apie krepšinį, raginome žaisti, stebėjome jaunąsias krepšininkes ir pačios vedėme treniruotes. Džiaugiuosi, kad su šiuo projektu aplankėme ir gimtąjį miestą Biržus. Aš tikrai prisimenu mergaičių norą ir tas dideles smalsias akis, todėl tikiu, kad mergaitės išgirdo mūsų žodį ir greitai bus rašoma apie kitą sėkmingą jauną Biržų krepšininkę“, – įspūdžiais ir prisiminimais dalijasi M. Petrėnaitė.

Kai Biržuose tapo merginai ankšta, ji išvyko ieškoti didesnių galimybių ir perspektyvų į kitus miestus. Martynai teko susidurti su nemažai pokyčių, prisiėjo dažnai keisti gyvenamą vietą ir mokyklą. Ji sėmėsi žinių ir patirties geriausiose Lietuvos komandose bei turėjo galimybę išbandyti jėgas Italijoje.
„Išvykusi į Vilnių, pirmiausia atstovavau „Jaunųjų talentų“ komandai aukščiausioje moterų krepšinio lygoje – LMKL. Sezono metu buvau išvykusi išbandyti jėgų Italijos dublerių „Umbertide“ komandoje. Ten įgijau daug naujų žinių ir įgūdžių, tačiau dėl mokslų privalėjau grįžti atgal į Lietuvą. Grįžusi gavau pasiūlymą žaisti už komandą „Utena“ LMKL, todėl Utenoje gyvenau ir žaidžiau du sezonus. Šioje komandoje buvau viena jauniausių žaidėjų, apsupta rinktinės lygio krepšininkių, tai buvo raktas į stiprų asmeninį tobulėjimą. Su šia komanda tapau Lietuvos čempione. Būdama Utenoje žaidžiau ir už Ukmergės komandą, antrą pagal pajėgumą lygoje. Nors gyvenau Utenoje, retsykiais grįždavau žaisti ir už Biržų sporto mokyklą.

Taip pat savo jėgas išbandžiau ir „Juventus“ vaikinų krepšinio lygoje, todėl krūvio man tikrai netrūko. Kai Utena pasitraukė iš krepšinio žemėlapio, į aukščiausią lygą persikėlė Ukmergės komanda, todėl nedelsdama persikėliau gyventi ir žaisti ten. Du sezonai Ukmergės „Vilkmergės“ komandoje buvo vieni svarbiausių mano karjeroje, todėl esu labai dėkinga treneriui ir visai komandai, kad patikėjo manimi. Krepšinis man atnešė nemažai iššūkių, per visą laiką turėjau pakeisti net penkias mokyklas, tačiau aš pripratau taip gyventi ir tai užaugino mane ne tik kaip sportininkę, bet ir kaip asmenybę“, – apie savo krepšinio kelią pasakoja Martyna.
Sėkmingas žaidimas Lietuvoje ir dažna lyderės pozicija nuvedė krepšininkę į Vokietijos „Wasserburg“ krepšinio komandą, kurioje ji žaidžia nuo rugsėjo mėnesio. Pasak jaunos sportininkės, šie pokyčiai įvyko ne tik dėl didelio darbo, bet ir dėl pagautos sėkmės, nes sporte kartais tiesiog privalai atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

„Aš visuomet gaudavau pasiūlymų išvykti į užsienį, bet vis kažko pritrūkdavo, kad ryžčiausi iškeliauti. Gavusi pasiūlymą žaisti aukščiausioje Vokietijos lygoje nė kiek nedvejojau. Turbūt tam įtakos turėjo ir pasikeitusi situacija Lietuvos krepšinyje. Pasitraukus dviem stipriausioms komandoms, supratau, kad noriu daugiau, nei galiu gauti likdama Lietuvoje. Apskritai krepšinyje daug dalykų lemia nusišypsojusi sėkmė. Niekada nežinai, ar pasirinkimas bus teisingas. Šiame klube būsiu iki šių metų pabaigos, nes jam reikėjo žaidėjos, kuri tam tikrą laikotarpį pakeistų traumą gavusią kitą krepšininkę. Tai buvo mano galimybė, todėl ja pasinaudojau. Tai tik viena stotelė – krepšinis yra toks nenuspėjamas, niekada nežinai, kur atsidursi“, – atvirauja jaunoji krepšininkė.
Vokietijos „Wasserburg“ komanda, kaip minėta, žaidžia aukščiausioje Vokietijos lygoje – bundeslygoje (DBBL). Ši komanda jau daug metų užima čempionės poziciją. Pasak Martynos, komanda labai svetingai priėmė ją kaip naują narę. Mergina prisipažįsta, kad jai seniai neteko būti tokioje vieningoje aplinkoje. Nepaisant to, renkantis naują kelią visada laukia ir tam tikrų išbandymų.

„Komandos narės mane pasitiko draugiškai ir maloniai, jos bendraujančios ir nuolat pasirengusios padėti. Šios komandos trenerė griežta ir reikli, treniruotės tikrai sunkios, tačiau smagu, kad trenerė daug laiko skiria ir individualiam žaidėjų meistriškumui. Iš pradžių turėjau sunkumų dėl kalbos, trenerė – pusiau amerikietė ir greitai kalba, todėl reikėjo išmokti ir perprasti naujų australiškų – amerikietiškų krepšinio terminų. Žinoma, laikui bėgant viskas darėsi lengviau. Kalbant apie žaidimą, aš esu universali krepšininkė, galinti žaisti keliose pozicijose, todėl turėjau užimti ketvirto numerio pozicijos vaidmenį. Aukšto lygio komandoje tai iššūkis, gaila, kad negaliu savęs iki galo išnaudoti, tokioje komandoje privalai būti fiziškai labai stiprus,“ – atvirauja M. Petrėnaitė.

Jaunoji profesionalė teigia, kad situacija Vokietijoje, lyginant su Lietuva, išties skiriasi. „Vokietija smarkiai skiriasi dėl finansinių galimybių. „Wasserburg“ komanda yra populiarioje DBBL lygoje, todėl komanda turi daug rėmėjų. Visos varžybos transliuojamos „gyvai“ internetu, o norintiems patekti į rungtynes reikia pirkti bilietą, kurio kaina siekia 10 €. Žmonės čia be galo mėgsta krepšinį, todėl žiūrovų susirenka pilna salė. Šaunu turėti tokį didelį ir triukšmingą palaikymą. Po rungtynių ištikimi krepšinio gerbėjai laukia, kad galėtų pašnekinti, pasiteirauti, kaip sekasi, ar sumušti „penkis“. Kiekvienų varžybų metu yra parduodami mūsų kepti pyragai, komandos atributika, gėrimai. Žiūrovams sukuriama tikra šventė. Po kiekvienų varžybų, nesvarbu, kuo jos baigiasi – pergale ar pralaimėjimu, su visa komanda einame vakarieniauti į restoraną. Atmosfera nepakartojama, visada jaučiuosi komandos šeimos dalimi. Manau, net keliams išsiskyrus su dauguma žaidėjų palaikysiu ryšį. Sporto pasaulis mažas, vieną dieną esame komandos draugės, o kitą – žaidžiame viena prieš kitą“, – pasakoja krepšininkė.

Martyna teigia, kad Wasserburg miestelis nedidelis, padalytas į dvi dalis. Mergina gyvena apartamentuose, kurie yra labai gražiame senamiestyje. Laisvalaikiu krepšininkės ne tik ilsisi, bet ir veda treniruotes vaikams bei daug keliauja. Nors atstumai čia nėra tolimi, komanda turi kelias mašinas, kuriomis krepšininkės tarpusavyje dalijasi.

Paklausta apie tai, kas yra didžiausia motyvacija žaisti, mergina ryžtingai atsako: „Mano brangiausia šeima – tėveliai, seneliai ir mano draugas. Taip pat pasikliauju savo vidiniu balsu, kuris visada skatina nenustoti, kad ir kaip sunku bebūtų. Būsiu atvira, kartais kyla visokių minčių, bet tada prisimenu, kiek darbo į tai įdėta, kiek paaukota, ir juk patys gražiausi atsiminimai yra iš krepšinio. Krepšinis yra mano kraujyje, tai mano svajonė kuria gyvenu.“
Krepšinio aikštelėje Martyna tikra kovotoja, kuri nepasiduoda ir niekada nenuleidžia rankų. „Aš nebijau grįžti kruvinais keliais, išsuktom čiurnom ar praskeltu antakiu. Jeigu nukrentu, tai keliuosi ir bėgu tolyn. Krepšinis – tai kova. Mane tai „veža“, ypač tada, kai manimi tiki komandos trenerė, komandos draugės, ir visos vieningai siekiame bendros pergalės“, – sako M. Petrėnaitė.

Už krepšinio aikštelės ribų Martyna – tikras energijos ir idėjų užtaisas. „Turiu verslumo gyslelę, kurią tikriausiai paveldėjau iš tėčio, todėl laisvu laiku kuriu įvairias idėjas, ateities planus ir kryptingai stengiuosi tai įgyvendinti. Labai mėgstu keliauti, tačiau, manau, kad pats geriausias laikas yra tas, kurį praleidžiu su brangiausiais žmonėmis, ir visai nesvarbu, ar pramogaujant ar ramiai šnekučiuojantis prie arbatos puodelio“, – nuoširdumu užburia Martyna.
Paklausta apie ateities planus mergina šypsosi: „Yra posakis, puikiai tinkantis ir krepšinyje: „Tu planuoji, o Dievas juokiasi“. Niekada negali žinoti, kur krepšinis tave nuves. Tai amžina loterija, kurią mes, krepšininkai, privalome žaisti. Vienu metu pasiseka labiau, kitu galbūt turime pereiti daugiau išbandymų. Bet viskas tik stiprina ir augina mane. Svarbiausia – jaustis laimingai!“ – tvirtina krepšininkė.

Gabrielė Tekutytė

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai