Šventės dalyvius kvietė vaišintis tradicinis Myklonių gaspadinių kiemelis. / Deimantės Kavaliauskaitės nuotr.

Meironiškiuose pirmąjį spalio šeštadienį vyko tradicinė Mykolinių šventė.

„Bendruomenei ši šventė svarbi, ne tik kaip vardo diena – kaime yra vienintelis visų gerbiamas ir mylimas Mykolas. Mykolinių šventė žymi svarbių žemės darbų pabaigą ir sutelkia draugėn ne tokią jau mažą kaimo bendruomenę – šventėje dalyvauja arti šimto žmonių. Mykolinėse pagerbiami aktyviausi bendruomenės nariai, aptariami svarbūs bendruomenės įvykiai“, – sakė šventės organizatorė, Krakių kultūros centro Meironiškių skyriaus vadovė, Meironiškių seniūnaitė Rita Tamošaitienė.

Originalioje sendaikčių parodoje eksponuojami seni gyventojų išsaugoti daiktai: sviestmušės, moliniai ąsočiai, plokštelės, rankinukai, lagaminas, senutėliai laikraščio „Tiesa“ numeriai. D. Kavaliauskaitės nuotr.

Gaspadinių kiemelyje šiais metais buvo verdama Mykolinių šiupininė. Į ją sukrito rudens derliaus gėrybės: kas moliūgą šventinei sriubai dovanoja, kas bulvių, kas morkų. Į sriubą būtinai dedama ir mėsos. Šiupininę virė nuostabi šeimininkė – meironiškietė Laima Rumšienė. Ji dažnai talkininkauja kaimo šventėse, moka pagaminti daug gardžių, įdomių patiekalų.Krakių kultūros centro Meironiškių skyriuje pristatyta ir originali sendaikčių paroda: joje eksponuojami seni iš palėpių, senų skrynių sunešti daiktai: sviestmušės, moliniai ąsočiai, plokštelės, rankinukai, senutėlis 1953 metų laikraščio „Tiesa“ numeris.

Rudeniniame bendruomenės sambūryje netrūko ir nuotaikingų sportinių rungčių. Norintieji dalyvavo ilgiausios obuolio žievės lupimo, bulvių mėtymo į krepšį rungtyse. Smiginio rungties dalyviai turėjo pataikyti į moliūgą.

Muzikinę programą Meironiškių bendruomenei dovanojo Kelmės rajono Pakražantės kultūros centro liaudiška kapela (vadovas S. Venckus) ir Akademijos vokalinis moterų ansamblis (vadovas S. Urbonas).

Patys sutvarkė tvenkinį

Kokios mintys aktyvią Meironiškių bendruomenės narę, renginių organizatorę aplanko apžvelgiant į šiuos metus? Kuo norėtųsi pasidžiaugti, o kas neramina?

„Emigracija neaplenkė ir mūsų kaimo… Ir išvyksta ne tik jaunimas. Labai gaila, kad jau suaugę ir pagyvenę vyrai palieka savo šeimas – kad palengvintų gyvenimo sąlygas, jie išvyksta dirbti į užsienį. Tokių pas mus tikrai daug, – pastebėjo R. Tamošaitienė. – Tačiau, visgi, labai norėtųsi pasidžiaugti, kad kaime pavyksta surengti šitiek gražių renginių. Taip pat – aktyviais ir veikliais jaunais žmonėmis. Įkvėpti Krakių savanorių pavyzdžio, jie susibūrė į vieningą komandą ir ėmėsi šaunių iniciatyvų. Vienas iš svarbiausių jaunimo darbų – apleisto Meironiškių tvenkinio sutvarkymas ir paplūdimio įrengimas. Vieni patys, niekieno neraginami, jie išrovė žoles, susimeistravo lieptelį, vietos ūkininkas atvežė smėlio – ir vaikai visą vasarą turėjo kur maudytis.

Meironiškių savanorių klubas vienija apie dešimt 13–17 metų jaunuolių“.

 

Aistė BALČIŪNIENĖ