Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Tačiau šįkart su dviem muzikos pedagogėmis kalbamės apie muzikos įtaką vaiko raidai ir vertybių formavimui. Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta ČERNIKAUSKIENĖ teigia, jog muzika – puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai – veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas. Vaikai, draugaujantys su muzika, užauga laisvesni, jautresni.

Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas. Muzikinė veikla daro įtaką socialinei raidai – vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais vaikais bei saugiai jaustis su kitais suaugusiais.

– Ar yra muzikos įtakos skirtumas vaikams ir suaugusiems?

Asta: Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Nesvarbu, kokiame amžiuje pradėsi draugauti su muzika. Ji net padeda sveikti sergantiems.

Angelė: Muzika – galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius. Meno poveikis žmogui neabejotinas – muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą. Nuo neatmenamų laikų muzika padėdavo žmonėms dirbti, ilsėtis, žadindavo jiems darbingumą, nuotaiką, fantaziją, kūrybą, įkvėpdavo pasitikėjimo savo jėgomis, šalindavo blogas nuojautas, nerimą, padėdavo užmiršti nesėkmes, nuoskaudas, sušvelnindavo nelaimes.

– Dabar madinga ir populiaru lankyti įvairius muzikos, šokių būrelius ar dar net negimusiems kūdikiams leisti klausyti, pavyzdžiui, W. A. Mocarto muzikos. Neva kūdikis viską girdi, supranta ir tai turi teigiamos įtakos jo vystymuisi. Ar iš tiesų tai yra naudinga, o gal tik madinga?

Asta: Tai iš tiesų labai naudinga. Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu). Tai yra nuostabus vaiko ir mamos dar glaudesnio ryšio užmezgimas.

Angelė: Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę. Pastebėta, kad tokios moterys paprastai lengviau gimdo, ilgiau bei sėkmingiau maitina krūtimi, jų nekamuoja pogimdiminė depresija.

– Aišku, vaikams rekomenduojama klausyti vaikiškų dainelių. Tačiau dažniausiai jie klauso tai, ką klauso tėvai. Ar tai yra labai blogai?

Asta: Tikrai nėra blogai. Kiekviena šeima turi savo požiūrį į meną, turi savo skonį. Aišku, būtų smagu, kad vaikai kuo daugiau pajustų vaikystę, nes išmoktos dainelės su mama ar tėčiu tikrai labai išlieka atminty.

Angelė: Nėra niekur pasakyta, kad vaikai turi klausytis tik vaikiškų dainelių. Tik skirtingo amžiaus vaikai savaip į muziką reaguoja: kūdikiai šypsosi, skleidžia garsus, vaikai ploja, tūpčioja, linguoja, kiti atidžiai klausosi. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki – mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų – tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu. Tuomet vaikas tikrai girdi muziką.

– Klausant lietuviškų ir populiarių angliškų vaikiškų dainelių (pvz.: lopšinės „Twinkle twinkle little star“, „Baby shark“ ir t. t.), atrodo, jog lietuviškos yra gana sudėtingos lyginant su angliškomis. Pastarosios skamba labai primityviai ir lengvai įsimenamai. Ar yra skirtumas, kokių dainelių vaikai klausosi, ir ar tai turi įtakos jų vystymuisi?

Asta: Nemanau. Svarbu yra tai, kaip vaiką sudominti. Mes turime puikių lietuvių liaudies dainelių, žaidimų, skaičiuočių – viskas yra tėvų fantazijos laisvėje. Turime gražių, labai spalvingų šiuolaikinių kompozitorių lietuviškų dainelių.

Angelė: Nieko blogo, jeigu nakčiai tėveliai užleidžia anglišką dainelę, jei vaikelio tai neerzina, nesukelia neigiamų emocijų. Tačiau lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi. Galima dainuoti ir lietuvių liaudies, ir savos kūrybos lopšines, taip vaikas greičiau užmiega, stiprėja šeimos tarpusavio ryšys.

– Teigiama, jog muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu. Kokį instrumentą rekomenduotumėte rinktis?

Asta: Rekomenduoti vieno kažkurio instrumento tikrai negalėčiau, nes kiekvienas instrumentas yra savitas ir įdomus.

Angelė: Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų. Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje. Jiems muzikos instrumento pasirinkimas yra natūraliai įvykstantys procesas.

– Kokio amžiaus vaikai jau gali pradėti muzikuoti?

Asta: Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mūsų muzikos mokykloje AMU skyriuje mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5–6 metų renkasi jiems patinkantį. Nuo kurio amžiaus pradėti groti? Kuo anksčiau – tuo geriau.

Angelė: Labai įvairiai, tai priklauso nuo vaiko brandos ir jo noro. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais. Viskas turi vykti žaidimo forma ir neišvarginti vaiko.

– Vis dėlto, jei vaikui groti nepatinka, ar verta jį spausti? O gal leisti pasirinkti kitą instrumentą arba išlaukti tam tikrą laiką tikintis, kad vėliau pasireikš noras groti?

Asta: Su vaikais būna visko. Tačiau labai svarbu, kad instrumentą rinktųsi pats vaikas, o ne tėvai išrinktų. Kai teisingai vaikas yra nukreipiamas, tokių problemų nutinka vis rečiau. Labai svarbus tas nerealus trikampis – tėvai–mokytojas–vaikas – paremtas bendravimu ir bendradarbiavimu.

Angelė: Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Pakeisti instrumentą kitu instrumentu irgi galimas būdas, tačiau jis turi žinoti, kad nepasikartojant pamokos ir negrojant namuose, nė vienu instrumentu nepavyks išmokti groti. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais. Svarbiausia yra vaikui leisti pačiam rinktis instrumentą, kuriuo nori groti, tada ir keisti nereikės.

– Jei vis tik galimybių lankyti muzikos mokyklą ar kitokius užsiėmimus vaikas neturi, ar galima tai kuo nors pakeisti?

Asta: Jau minėjau, kad tėveliai – visagaliai. Kiek įdėsime – tiek turėsime. Jei tam tikros galimybės neleidžia lankyti muzikos mokyklos, šių laikų technologijos, vaizdo ir garso įrašai gali tikrai padėti praturtinti vaiko pasaulėžiūrą.

Angelė: Jei muzikos mokykla per toli ir vaikui nėra galimybių ją lankyti, manau, bendrojo lavinimo mokykloje yra muzikos pamokos ir būreliai po pamokų, vaikas gali eiti dainuoti, šokti. Dainuodamas vaikas lavina ne tik balsą, bet ir ritmo pojūtį, muzikalumą, o šokdamas dar ir išlavina savo kūno koordinaciją, artistiškumą.

– Tikriausiai ne vienas moksleivis, ruošdamas pamokas, įsijungia ir muziką. Ji padeda ar trukdo mokantis?

Asta: Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Na, jei reikia išmokti kokią poemą, manau, natūraliai muzika išjungiama, kad galėtum išgirsti save deklamuojanti. O gal ir ne? Tikriausiai kiekvienam skirtingai...

Angelė: Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs. Aš pati užaugau pamokas ruošdama grojant muzikai (juokiasi).

– Panaši situacija yra ir su miegu. Mamos netgi kūdikius kartais migdo įjungusios muziką, o vyresni vaikai, paaugliai patys klausosi muzikos prieš miegą. Ar tai yra gerai?

Asta: Tai tikrai nėra blogai, kai viskas daroma su saiku.

Angelė: Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Tai kaip terapija – nuramina, atpalaiduoja. Svarbu, tai turi būti rami, negarsi muzika.

– Kaip galima „įdarbinti“ muziką, kad ši padėtų vaikams ugdytis ir tobulėti?

Angelė: Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką – ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu – vaikystėje. Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio. Vaikui augant (tiek vaikystėje, tiek paauglystėje) muzika lavinami jausmai, lavėja vaiko estetinė sąmonė, intuicija, logika, komunikabilumas, vystosi kalba, išlaisvinamas kūrybiškumas.

– Tikriausiai daugelis tėvų susiduria su vaikų auklėjimo iššūkiais. Ar galima kaip nors pasitelkti į pagalbą muziką šioje srityje?

Asta: Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome – ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės. Manau, šios vaiko savybės tikrai padėtų išvengti auklėjimo iššūkių.

Angelė: Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems – greitesnių, linksmesnių. Tačiau teigiamas muzikos poveikis pastebimas ne tik tada, kai turima vystymosi problemų – priklausomai nuo to, kokia melodija skambės, žmogų galima ir nuraminti, suteikti jam energijos – ir visai nesvarbu, kokio jis amžiaus.

– Ar gali būti situacijų, kai muzika ne padeda, bet kenkia vaikų ugdymui, lavinimui(si)?

Angelė: Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Vaikui labiausiai kenkia triukšmas, o labai garsi muzika yra triukšmas.

– Pavyzdžiui, žiūrėti televizorių, naudotis telefonu ir kitais ekranais leidžiama tik tam tikrą laiką. Ar gali būti muzikos per daug, t. y. ar reikėtų ją riboti, kad nepakenktų vaikui?

Asta: Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. O mes, suaugę, ar dažnai tai pastebim?

Angelė: Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos. Viskam yra ribos ir saikas.

– Ačiū už pokalbį.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ