Asta Jankauskienė

Asta Jankauskienė gimusi, augusi Būdvietyje, buvo išvykusi, bet ir vėl sugrįžo į gimtinę. Dabar ji – Būdviečio bendruomenės pirmininkė. „Laiko labai trūksta, dirbu, namuose darbo taip pat yra, o norėtųsi ir su bendruomenės žmonėmis dažniau susiburti draugėn“, – sako Asta teigdama, kad Būdvietyje tikrai yra ir jaunimo, ir pagyvenusiųjų, bendruomenėn susibūrę apie 50. Jie stengiasi, kiek įmanydami, ir rajono, ir savo kaimo renginiuose dalyvauti.

Naujoji bendruomenės pirmininkė sakė, jog bandė rašyti projektą, tad laukia rezultatų. Ji ne iš tų, kurie sėdi ramiai sudėję rankas, kaip tik mano, jog dabar toks laikas, kai vaikai jau užauginti, ji – trijų vaikų mama, tad metas įgyvendinti visas savo idėjas, netgi ilgai puoselėtas svajones.

Svajonė – gaminti sūrius

Matyt, teisūs žmonės sakydami, kad kiekvienam savo. Taip ir šįkart. Astos svajonė – gaminti sūrius. Kodėl sūriai, o ne kokie tortai? „Nepatinka saldumynai, net ir sūrių nesu didelė mėgėja, bet valgau, negaliu sakyti, kad nevalgau“, – sako ji. Astos specialybė, kurią įgijo Kaune, ir dabartinis darbas susijęs su pienu. Ji – pieno supirkėja, darbuojasi UAB „Marijampolės pieno konservai”.

Sūriai – tas magiškas žodis, kuris Astą tarsi užburia. „Anksčiau man atrodydavo, jog tai – neįgyvendinama svajonė, o dabar vis dažniau pamąstau, kad tai tikrai įmanoma“, – sako šypsodamasi jauna moteris, kalbėdama apie seną savo svajonę – gaminti sūrius. Savo dvi karvutes auginanti Asta šiandien jau verslininkiškai pamąstanti, jog, vargu ar plėstų ūkį, jau greičiau pirktų iš vietinių žmonių pieną. „Reiks bandyti kokį projektą rašyti, gal bendruomenę įtraukti, o gal tuo užsiimsiu pati savo namuose“, – visokius variantus svarsto jauna moteris.

Svajonei įgyvendinti reikia pinigų. Gal loterijos bilietą nusipirkit? „Kaip tik šiandien pirkau. Sako, man laiminga diena“, – šypsosi ji. Asta žino, kur padėtų pinigus. Pirmiausia, anot jos, reikėtų kokį pastatuką pastatyti, o paskui jau visa kita – kalbos sukasi tik apie sūrius. Pienui pingant, ji vis dažniau susimąsto, kaip būtų galima užsidirbti daugiau, nedirbant nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro kažkam kitam. Ji vis pasvajoja dirbti sau ir dar tokį darbą, kuris jai teiktų malonumą – gaminti sūrius: „Tuomet nereiktų per galvą ristis.“ O dabar tik spėk lėkti: ir darbuose, ir dar savas ūkelis.

Žinoma, reikia, kad būtų kur realizuoti gaminius, kad jie būtų ir kokybiški, ir skanūs, kad žmonės juos pamėgtų – tai itin svarbu.
Asta nebijo darbo ir nori savo jėgomis kurtis gerovę. Ji žino ir tai, kad reikia labai daug dirbti, tiesiog atsiduoti darbui. Šios jaunos moters siekis kaime gyventi gražiau, geriau „užveda“.
Ką ji veika tuomet, kai nustoja galvoti apie sūrius? „Mėgstu keliauti, labai patiko Kretoje, kai sugrįžau spalio pabaigoje, gražiai įdegusi, pailsėjusi, jaučiausi lyg naujai gimusi“, – prisipažįsta.

Taip norėtųsi parodyti visą sūrio kelią

Asta net pamąsto, jog reikėtų parodyti visą sūrio kelią – nuo pievoje besiganančios karvutės, jos melžimo, iki sūrio padėjimo ant stalo. Gaminti sūrį jai – ne naujiena. Ji ir gamina varškės sūrį. Tuoj pasidalija ir receptu. Sako, kad tiesiog jaučianti gamybos procesą, o slegianti nakčiai dar senovinėje sūrio slėgtuvėje. Tai ji daro savo namuose. „Tikrai būtų įdomu parodyti sūrio kelią, kaip jis atkeliauja ant mūsų stalo“, – įsisvajoja Asta. Tačiau ji jau dabar žino, kad norėtų gaminti ne tik varškės, bet ir sūrius su kmynais, saldžius sūrius su razinomis, keptus sūrius su prieskoniais. „Rūkytus jau vėliau“, – tvirtai sako ji.
Sūriai jai prie širdies visą gyvenimą. Niekada, net juodžiausią dieną, nekyla minčių, kad nenorėtų gaminti sūrių ar tiesiog atsisakytų šios svajonės – niekada taip nėra buvę. Ji net nušvinta prakalbus apie sūrius, o tada jau gali pasakoti, kalbėti ir kalbėti – vis apie tą svajonę.

Aš netikėtai prisiminiau anksčiau girdėtą pokalbį apie svajones ir tądien jį perpasakojau Astai: svajonės kartais virsta realybe, tad geriau pagalvoti, kas tada bus. Ką tada darysite, Asta? „Tegu tik pildosi, o tada žinosiu, ką daryti“, – kvatodama tarstelėjo jauna, žavi moteris, Būdviečio bendruomenės pirmininkė – būsima, tikiu, mūsų krašto sūrininkė. Tad pirmą žingsnį, Asta, ženkite šiandien. Šiandien!
Dineta Babarskienė

logo, lazdijų žvaigždė