Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Obuolių istorijos ir obuolių pyragai

Nėra vaikystės, kuri nebūtų susijusi su obuolių istorijomis. Ir dažniausiai tos istorijos sukdavosi apie obuolių pyragus.

Rudeniniais savaitgaliais, kaip šis, močiutė mums mėgdavo kepti aromatingus ir tobulo gardumo obuolių pyragus – žinoma, su dosniu obuolių skiltelių sluoksniu. Vos atvažiuodavome pas ją į kaimą, ji įteikdavo mudviem su broliu „kašiką“ – pintinę, senelio pintą, kad nužingsniuotume į čia pat prie namų plytintį senų obelų sodą pasirinkti savo mėgstamiausių – antaninių. Patys tinkamiausi obuolių pyragui, sakydavo močiutė. Tvirtų, traškių, kvapnių ir žolės gaiva alsuojančių obuolių visada rasdavome pribumpsėjusių pievoje, jeigu avys dar nebūdavo spėjusios čia apsilankyti. Močiutė pykdavo, bet avys tuo nuostabios ir dabar, kad reaguoja į bumpsinčius obuolius.

Didžiausius ir sodriausius, nuvalę rankovės kraštu, čia pat po obelimi įsitaisydavome sukramsnoti. Šiaip su broliu mudu antaninius ir nesunokusius valgydavome, ir slyvas žalias irgi grauždavome, dar ankstyvą vasarą, ir nieko žarnynui nenutikdavo. Užsimerkę jausdavome su niekuo nesupainiojamą palaimingo sodrumo malonumą. Iš tikrųjų negaliu kalbėti už brolį, visko jo viduriams būdavo, bet man – niekada!

Skubiai pripildydavome pintines tų apvalių rudeninių vaisių, ir pilnėjant krepšiui obelyną pasiekdavo močiutės šūksniai. Vaikai, namo, tešla nelauks! Skuosdavome namo mintyse galvodami apie obuolių pyrago išsipildymo stebuklą, močiutė imdavo krepšius iš rankų, iškratydavo obuolius į kibirą, nuskalaudavo, nulupdavo ir kruopščiai imdavo pjaustyti tolygiomis skiltelėmis. Ir mus, vaikus, apimdavo nenusakomas jausmas – lyg pirmą sykį savo gyvenime tuos obuolius būtume pamatę. Rodėsi, iškaulyti iš močiutės bent skiltelę buvo didžiausias tos dienos laimėjimas.

Ar gali būti gausiau kitų pyragų, negu pagaminama iš obuolių? Rudeniui atėjus, siūlome jums kelis obuolių pyragų receptus iš močiutės sąsiuvinių. Trapusis močiutės pyragas 250 g sviesto 150 g cukraus 4 kiaušiniai 350–450 g miltų (tiek, kad tešlą galėtumėte lengvai kočioti) 0,5 šaukštelio kepimo miltelių 1 kg obuolių žiupsnis cinamono, cukraus Minkštą sviestą išsukite iki baltumo. Cukrų ištrinkite su kiaušiniais ir pilkite į sviestą sukdami. Po to suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir lengvai užmaišykite tešlą. Iš pusės tešlos iškočiokite reikiamos formos lakštą, išklokite juo skardą ir kepkite. Kiek apkepus tešlai, ant jos dėliokite nuluptų obuolių be sėklalizdžių tolygiai ir gana plonai pjaustytas riekeles, sumaišytas su cukrumi ir cinamonu. Paskleiskite jas vienodai pirštais ar šakute. Uždėkite iš likusios tešlos iškočiotą lakštą ir peiliuku jame padarykite įstrižinius pjūvius. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį ir atvėsusį pyragą pabarstykite cukraus pudra. Mielinis obuolių pyragas 0,5 kg miltų 80 g cukraus 80 g margarino ar sviesto 250 ml pieno 30 g mielių žiupsnelis druskos tarkuotos citrinos žievelės 100 g obuolių marmelado 1,5 kg obuolių 100 g cukraus žiupsnis cinamono Paruoškite mielinę tešlą: mieles ir pusę šaukštelio (iš nurodyto recepte kiekio) cukraus ištrinkite iki tyrelės, įpilkite truputį šilto pieno, šaukštą miltų ir, gerai išplakę, palikite 5–10 min. pastovėti šiltai. Į dubenį nusijokite miltus, pilkite paruoštas mieles, šiltą pieną (kuriame prieš tai ištirpinkite recepte nurodytą cukraus kiekį), berkite druskos, įtarkuokite citrinos žievelės ir tešlą gerai išminkykite, kad neliktų miltų. Toliau minkydami pamažėle pilkite pašildytą margariną ar sviestą ir minkykite, kol tešla nebelips prie rankų. Apdenkite dvigubai sulenkta marle ir pastatykite pusę valandos šiltai (tešla neturi labai iškilti). Tešlą dėkite į plonai riebalais pateptą apvalią formą, vienodai paskleiskite ir suformuokite 1–2 cm aukščio kraštelius. Viršų aptepkite marmeladu ir apdėkite paruoštomis obuolių skiltelėmis. Obuolius pyragui nuplaukite, nulupkite odelę, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite vienodo dydžio skiltelėmis. Jas apibarstykite cinamonu, sumaišykite su cukrumi ir, pradėdami nuo tešlos kraštų, apdėkite visą tešlos paviršių obuolių skiltelėmis, uždėdami jas pusiau vieną ant kitos. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30–45 minutes. Bernardinų obuolių pyragas  500 g margarino 0,5 l neliesos grietinės 5 kiaušinių tryniai 5 kupini šaukštai cukraus ir pagal skonį įdarui miltų (tešla jums pasakys – kiek) žiupsnis kepimo miltelių žiupsnis vanilės cukraus, cinamono 1,5 kg rūgščių obuolių (arba rabarbarų, arba rūgščios, standžios uogienės) Šis pyragas nėra iš mano šeimos – jis yra atkeliavęs iš Bernardinų šeimos, kurią šiuo pyragu kadaise vaišindavo viena šviesaus atminimo profesorė. Sukite margariną su cukrumi tol, kol jis beveik ištirps. Dėkite trynius, vėl sukite, tik į vieną pusę – pagal laikrodžio rodyklę, tai labai svarbu, sakydavo profesorė. Tuomet pilkite grietinę, dėkite kepimo miltelius, viską vėl kruopščiai išsukite. Berkite miltų tiek, kad galėtumėte iškočioti standžią tešlą. Palikite ją pastovėti šaltai, kol pasigaminsite įdarą: obuolius nulupkite, pašalinkite sėklalizdžius, supjaustykite plonomis riekelėmis ir šias sumaišykite su cukrumi, cinamonu bei vanilės cukrumi. Pusę iškočiotos tešlos tolygiai paklokite skardoje, sudėkite įdarą, užklokite likusia iškočiota tešla. Kruopščiai užklijuokite kraštus, pyrago viršų aptepkite kiaušinio baltymu, išplaktu su cukrumi, ir kepkite apie 40–60 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. P. S. Mano sąsiuvinyje ties šiuo receptu yra tokia citata: „Dėl šio pyrago kvaišdavo visa Bernardinų chebra.“   Parengė Jurgita Jačėnaitė
Rekomenduojami video