Antrą mėnesį VšĮ Kėdainių PSPC dantų gydymo skyriuje dirbanti gydytoja odontologė Agnė Jankauskaitė teigia, kad dirbti ir gyventi iš Šiaulių į Kėdainius ją atviliojo meilė – spalį su savo išrinktuoju Juozu ji sumainysianti aukso žiedus. O kalbėdama apie gyvenimą Kėdainiuose, ji išskyrė daugiau mažesnio miesto bei mažesnio darbo kolektyvo privalumų nei trūkumų. Tačiau gydytoja odontologė jau dabar gali daryti išvadas, kad kėdainiškiai mažai dėmesio skiria burnos higienai bei dantų priežiūrai. Bet apie viską išsamiau pokalbyje su gydytoja odontologe A. Jankauskaite.

-Iš kur esate kilusi?

-Esu kilusi iš kaimyninio Raseinių rajono, Viduklės miestelio. Baigiau tuometinį Kauno medicinos universitetą (dabar LSMU) ir įgijau gydytojo odontologo specialybę.

- Kėdainių PSPC – nėra jūsų pirmoji darbovietė. Kur po studijų teko dirbti?

-Pirmoji darbo vieta buvo Šiaulių centro poliklinika, kurioje išdirbau daugiau nei šešerius metus. Tuo pačiu gydytoja odontologe teko dirbti ir šeimos medicinos centre „Alsavita“.

- Kitas jūsų pasirinkimas - Kėdainiai, kodėl?

-Turiu draugą iš Kėdainių, jau senokai jis mane viliojo atvykti į Kėdainius. Vieną sykį atvažiavau, paskui antrą sykį, pasirodė visai nieko tuose Kėdainiuose – viskas kompaktiškiau išsidėstę, gyventojų srautas mažesnis. Šiauliai, nors ir laikomas didmiesčiu, bet yra Lietuvos pakraštys, o Kėdainiai – Lietuvos centras, tuo viskas ir pasakyta.Tai yra tvarkingas, nedidelis miestelis. Pajutau, kad gyventi maloniau ir patogiau mažesniame mieste, o esant reikalui ar į svečius gali visuomet nuvykti ir į didmiestį. Savo gyvenimą planuojame Kėdainiuose.

- Dirbate jau antras mėnuo, galbūt jau galėtumėt įvertinti, kokia kėdainiečių dantų būklė, ar skiriasi nuo šiauliečių?

-Aš net negalvojau, kad gali skirtis, bet iš tiesų – skiriasi, ypač vaikų. Šiaulių gyventojai labiau prižiūri dantis, labiau jais rūpinasi. Pastebėjau, kad į Kėdainių PSPC dantų gydymo skyrių labai daug ateina pacientų su skaudančiais dantimis, į Šiaulių centro polikliniką ateidavo tik vienas kitas, kam tikrai skaudėdavo. Nustebino, kad kėdainiškiai labiau linkę delsti ir laukti, kada dantis pradės skaudėti ir tik tada kreipiasi į gydytoją odontologą. Tokia situacija ir su vaikais – retas kuris vaikas ateina, turėdamas sveikus dantis.

- Kokias matote didžiausias dantų problemas?

-Dantų nepriežiūra, prasta burnos higiena, dantų kariesas, vengimas protezuoti dantis – tokios didžiausios problemos. Jei žmogus kramto su keliais dantimis ir nori, kad jie nediltų ir neskaudėtų – taip nebus. Tokioje situacijoje dantų protezavimas – neišvengiamas. Manyčiau, kad moterys yra atsakingesnės, jos problemai dar neįsisenėjus, greičiau kreipiasi į gydytoją odontologą. Ateina save registruotis ir vyrą užregistruoja, nors jis galbūt to ir neprašo.

- Kokios pagrindinės priežastys, kodėl genda mūsų dantys? Ar priežiūros stoka, ar nesveikas maistas, ar paveldėti silpni dantys?

-Visos šios priežastys tinka. Vieniems gal labiau lemia genetika – jei mama ir močiutė turėjo problemų dėl dantų ir dukra tokias pačias turės.Tačiau pagrindinę priežastį išskirčiau pastovų užkandžiavimą, ypač vaikų, kurie pastoviai kažką kramto, valgo, čiulpia. Vertėtų tėvams sudaryti mitybos režimą, kad vaikas užkandžiautų tam tikru laiku, o po kiekvieno užkandžio nors vandeniu išsiskalautų burną. Pasitaiko, kai ateina mažametis tikrintis dantis, o rankose turi porciją ledų, bandelę ar sausainį. Kai mamos klausiu, kodėl prieš dantų patikrinimą duoda šiuos saldumynus vaikui, pasirodo, kad mama taip pamalonina vaiką, kad šis neverktų, nebijotų, būtų ramesnis. Kaip galima patikrinti vaiko dantis, kurio pilna burna sausainių? Būna, kad vaikas valgo ledus, o mama pradariusi kabineto duris, prašo tuoj pat tikrinti vaiko dantis. Kai atsakau jai, kaip galiu tikrinti dantis, jei vaikas valgo ledus, mama atkerta, kad ji ledus palaikys, kad tik greičiau tikrinčiau. Šiuo atveju negali kaltinti vaiko.Tėvai parodo savo požiūrį į vaiko dantų priežiūrą. Neretai atvedusi vaiką profilaktiniam dantų patikrinimui, mama prašo ant pažymos tik antspaudą uždėti ir gydytojui pasirašyti, o kad vaikas jau turi sugedusių dantų, jai tai nerūpi. Gal ir nereikėtų lyginti, tačiau Šiauliuose, ką tikrai galiu pasakyti iš praktikos, tėvai žymiai labiau rūpinasi vaikų dantimis. Kai tuo tarpu Kėdainiuose dėl 12 vaikų, kurie turi problemų, tik pora tėvų pasiklausia, kokio gydymo reikia jo vaiko dantims, prašo siuntimo pas ortodontą dėl sakandžio, o visiems kitiems, pasakius, kad vaiko dantys sugedę ir reikia registruotis dantukų gydymui, išeina pro duris net nesiklausydami.

- Kaip sugebat susitarti su mažuoju pacientu, kuris jau odontologo kėdę išvydęs išsigąsta?

-Jauniausiam mano pacientui buvo pusantrų metukų. Kaip vaikas jausis atsisėdęs į paciento kėdę, priklauso tik nuo tėvų. Kai tėvai nuteikia, kad reikės išsižioti, o gydytoja tik patikrins dantukus ir bus viskas, toks vaikas jau į kabinetą ateina išsižiojęs. Kitą vaiką mama į kabinetą atneša su čiulptuku burnoje jau sakydama, kad jis jau tikrai neišsižios, kad ir jai sunku pražiodyti vaiką, ji negalinti jam išvalyti dantų. Tačiau vaikas viską girdi ir atėjęs į kabinetą, tikrai nepravers burnytės dantukų patikrinimui. Ką tėvai sako vaikams, taip jie atėję ir elgiasi. Gali vaiką įkalbinėti visaip ir dovanų žadėti, bet jeigu šeimoje yra kitas nuteikimas, sunkiai pavyks ir gydytojui. Neretai į kėdę, ypač mažuosius 4-5 metų pacientus, sodiname kartu su mama ant jos kelių. Suprantama ir vaikas jaučiasi ramiau, kuomet mama yra šalia jo.

- Profilaktinio moksleivių sveikatos patikrinimo metu nemažai teko patikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų bei moksleivių dantų. Kokias galėtumėt padaryti išvadas?

-Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantukų būklę dažniausiai lemia tėvai. Vėliau, pradėjus dygti nuolatiniams dantims, vaikai nelabai leidžiasi būti prižiūrimi tėvų, tada ir prasideda problemos. Vieni tėvai užregistruoja ir atveda vaikus pasitikrinti, o jei reikia – gydyti dantis, nors jie to ir nelabai nori. Kiti tėvai nekreipia dėmesio, jei suskaudo vaikui dantį – nieko tokio, ateisim išsitraukti... Paauglystėje vieni vaikai patys pradeda labiau rūpintis savo dantimis, kiti – palieka likimo valiai. Turiu keletą pacienčių mergaičių, kurioms 14-15 metų, tačiau jų priekiniuose dantyse po penkias didžiausias skyles ir jos tik dabar susirūpino ir atėjo gydytis dantų. Matosi, kad tai ne vienų metų problema, o pavarčius paciento kortelę matyti, kad tos pačios problemos buvo ir pernai, ir užpernai ar net anksčiau.

- O kaip jūs pati jaučiatės naujame kolektyve?

-Pastebėjau, kad labai draugiškas kolektyvas. Iš karto mane mielai sutiko ir priėmė. Man teko dirbti žymiai didesniame kolektyve, kuriame kildavo specifinių problemų. Mažesnis kolektyvas visuomet būna draugiškesnis, atsakingiau į viską žiūrima, o kilus problemai, ji tuoj pat vietoje išsprendžiama.

- Ar jau susidūrėte su iš anksto užsiregistravusių ir neatvykstančių pacientų problema?

-Kadangi Šiauliuose galima registruotis prieš tris mėnesius, pacientai vizito laiką paprastai net pamiršdavo, todėl į dieną neatvykdavo po 5-6 pacientus. Pasitaiko po vieną kitą neatvykstantį ir Kėdainiuose, tačiau į jo vietą, kad nereikėtų sėdėti be darbo, stengiamės priimti kitą už durų laukiantį pacientą ar patikrinti profilaktiškai.

- Koks turi būti odontologas, kad pas jį sugrįžtų pacientai?

-Tenka atsižvelgti į paciento psichologiją. Vieni nori didesnio bendravimo ir platesnio aiškinimo, kiti nori po procedūros kuo greičiau sprukti pro duris, tokiam tenka paaiškini minimaliai. Kiti nieko nenori apie savo dantis girdėti.

- Kuo pacientai labiau pasitiki – ar jaunais specialistais ar labiau patyrusiais?

-Esu pastebėjusi, kad žmonės labiausiai nori lankytis pas tą patį gydytoją. Ir po metų ar dviejų atėję į kabinetą, vėl norėtų rasti tą patį odontologą. Nenori pacientai kaitos, kad vieną dantį gydytų vienas gydytojas, kitą – kitas. Jie norėtų turėti asmeninį odontologą ir kad jis gydytų visą šeimą. Ir odontologui geriau turėti pastovių pacientų, stebėti jų dantų būklę, o prireikus, šalinti problemas.

-Ko palinkėtumėt savo būsimiesiems pacientams?

-Daugiau tikrintis profilaktiškai, o ne tada, kai jau suskaudo dantį. Geriau užplombuoti vieną skylutę arba jos visai nerasti, nei tęsti ilgą gydymą. O maloniausia odontologui pasakyti: „Jūsų dantys sveiki“.

www.rinkosaikste.lt