LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kiek cepelinų įveikia sužadėtinio anglo skrandis?
„Virtuvė man turi būti pats didžiausias kambarys namuose, – šypsosi šio ketvirtadienio rubrikos „Gaminame su“ šeimininkė Rugilė BACEVIČIŪTĖ. – Juk virtuvėje ne tik kulinarinės fantazijos virsta tikrove, bet ir vyksta svarbi visos šeimos gyvenimo dalis – prie aromatingos kavos ar arbatos puodelio dalijamasi džiaugsmais, išpasakojamas liūdesys, dėliojami ateities planai ar tiesiog susiburiama smagiai pasišnekučiuoti. Virtuvė man yra pati šilčiausia ir jaukiausia vieta.“
Šeimininkė be prijuostės
Kai kurios moterys maisto ruošą atvirai įvardija kaip neišvengiamą pareigą, o Rugilei sukiojimasis virtuvėje iš pareigos tapo dideliu malonumu.
„Tikrai nesitikėjau, kad taip įsijausiu į šeimininkės vaidmenį ir su didžiausiu entuziazmu šeimai ruošiu ne tik sriubą, – nusijuokia pašnekovė ir patyliukais sušnabžda neturinti vieno svarbiausių tikros šeimininkės atributų – prijuostės. – Taip, esu šeimininkė be prijuostės. Man vaikystėje a. a. kaimynė pasiuvo labai dailią prijuostėlę, kurią pagarbiai saugau spintoje ir laukiu, kol galėsiu ją perduoti savo dukrai.“
Turėjo būti sriuba, o išėjo...
Paauglystės metais užsimojusi išbandyti jėgas virtuvėje Rugilė pirmo blyno neprisvilino, bet išvirė… pernelyg sveikuolišką sriubą.
„Šeimos ragautojų komisija paskelbė verdiktą – vandenėlis su daržovėmis, – prisiminusi juokiasi kraštietė. – Bandžiau išvirti daržovių sriubą, bet ji man visiškai nepavyko, o druskos joje buvo absoliutus nulinis gramas. Tas nevykęs pirmasis puodas sriubos atėmė ūpą ir iš nusivylimo į virtuvę kaip šeimininkė kojos nekėliau net kelerius metus. O ir vėliau ilgai gaminau be polėkio – tiesiog iš pareigos.
Paskui patirtis išaugino drąsą ir pasitikėjimą savimi. Dabar virtuvėje jaučiuosi puikiai – tai mano stichija. Mėgstu išbandyti naujus patiekalus, eksperimentuoti, keisti receptus pagal savo skonį. Taip sakant, pasikliauju savo šeimininkės instinktais, – šypsosi. – O kai šeima įvertina, pagiria, tada motyvacija ir azartas stebinti kulinariniais atradimais išauga dar labiau.“
Per kartas keliaujantys varškėtukai
Rugilė augo apsupta tikrų virtuvės meistrių – mamos ir močiutės, tad iš ko semtis patirties, buvo į valias.
„Močiutė dirbo vaikų darželio valgykloje, o mama, kaip mes sakom, ir iš kirvio neapsakomo skonio sriubą išvirtų.
Močiutė jau nebe su mumis, todėl labai džiaugiuosi spėjusi iš jos perimti keptų varškėtukų receptą. Iš šeimos sulaukiu malonaus komplimento, kad varškėtukus man pavyksta pagaminti labai panašius į močiutės, – didžiuodamasi plačiai nusišypso. – Kuo pamaloninti šeimos narių skrandžius, turi ir mūsų bočius. Jis kepa dangiško skonio bulvytes. Tokių dar nė vienam iš mūsų pakartoti nepavyko.“
Trumpas nevalgomųjų sąrašas
Nors Rugilė, it tikra virtuvės šefė, ragauti mėgsta pačius įvairiausius patiekalus bei produktus, vis tik trumputį nevalgomųjų sąrašą ji turi.
„Nevalgau kepenėlių ir negeriu pomidorų sulčių, – garsiai įvardijusi net susiraukia. – Be to, dar nemėgstu jūros gėrybių. Juokiuosi, kad egzotiškumo viršūnė mano valgiaraštyje yra krevetės.“
Dabar kulinarija išgyvena tikrą aukso amžių. Virtuvės šefai tampa žvaigždėmis, o receptų knygas leidžia net ir tie, kuriems maisto ruoša yra ne profesija, o tiesiog hobis. Tad iš gausybės kulinarinio pasaulio asmenybių savo guru turi ir Rugilė.
„Tai pasaulinę šlovę pelnęs virtuvės šefas anglas Gordonas Ramzis. Jis Amerikoje kūrė kulinarinį šou. Mačiau visas serijas. G. Ramzis man labai imponuoja tuo, kad virtuvėje jis tikras chaosas, o už virtuvės ribų – kiek teko skaityti interviu su juo – pasakiškas žmogus“, – žavisi Rugilė.
Šviežiausias virtuvės nusikaltimas
Paklausta apie virtuvėje įvykusius kuriozus, Rugilė nesigina – jų tikrai nutinka. O vienas šviežiausių virtuvės nusikaltimų – į šukes pabirusi molinė lėkštė iš mergautinių mamos laikų.
„Ta lėkštė mamos virtuvėje tarnavo ilgiau nei aš pati esu šiame pasaulyje… Mama ją labai saugojo, o aš netyčia sukūliau. Geriau jau patiekalas būtų žlegtelėjęs ant žemės“, – nelinksmos istorijos detales dėsto pašnekovė.
Abejingų nepaliekanti kepta duona
Kiekvienas į Rugilės namus užsukantis svečias slapta viliasi, kad šeimininkė jį sutiks paruošusi savo firminį užkandį. Tiesa, šis neretai tampa ir pagrindiniu patiekalu, nes visa kita, kas dar atsiduria ant vaišių stalo, tiesiog nublanksta prieš… dangaus vertą keptą duoną su sūriu.
„Jokia šventė be šio užkandžio neapsieina, – radusi unikalų raktą į visų svečių skrandžius bei širdis džiūgauja pašnekovė. – Iš pradžių pabandymui kepdavau iš pusės kepaliuko, o dabar būtinai reikia dviejų.“
Kotletai su virintu vandeniu
Septynerius metus Rugilė gyveno Anglijoje, bet komplimentų tenykščiams produktams jauna moteris išberti galėtų tik per sukąstus dantis.
„Jų maistas visiškai skiriasi nuo lietuviško. Produktai – dirbtiniai ir beskoniai. Man prireikė kelerių metų, kad priprasčiau ir atrasčiau sau tinkamus, – sako ji, o man įdomu, kaip iš tokių produktų lietuviška šeimininkė gamino gimtosios šalies patiekalus. – Pavyzdžiui, kotletai. Mėsa ten sausa, nesultinga. Tad tokie ir kotletai. Ilgainiui radau gudrybę, kaip pataisyti skonį – į tešlą įpildavau truputėlį virinto vandens. Žinoma, skonis lietuviškam neprilygdavo, bet pataikydavau apie 90 proc.“
Ilgesingos svajos
Gyvendama Anglijoje Rugilė su didžiausiu ilgesiu svajodavo apie patiekalus, kuriems paruošti reikia bulvių tarkavimo mašinos, todėl gavusi tokią per savo 30-metį nepaprastai apsidžiaugė.
„Bulviniai, Kėdainių blynai, kugelis, cepelinai… Kaip jų ilgėdavausi... Anglijoje neturėjau bulvių tarkavimo mašinos. O kas gi norės 50 bulvių šiais laikais tarkuoti rankine tarka?“ – retoriškai klausia ji.
Anglas įveikia 7 cepelinus ir 9 kotletus
„Rugile, Tavo sužadėtinis – anglas. Ar jis pamėgo lietuviškus valgius?“ – smalsiai pasiteirauju iš anksto žinodama, kad atsakymas taps viso pokalbio desertu.
„Adamui lietuviški patiekalai labai patinka. Kai šiuos ruošiu, jis sako: „Dabar tai pavalgysiu.“
Anglai daugiausia valgo maistą, užsakytą į namus, arba pusfabrikačius. Todėl namie ruošti lietuviški patiekalai jau pelnė jo gomurio simpatijas. Adamo mėgstamiausi – cepelinai ir kotletai.
Turiu tetą, kuri mūsų grįžimo į Lietuvą proga, visada pakviečia cepelinų“, – pasakoja Rugilė.
„Ir kiek cepelinų įveikia anglo skrandis?“ – jaučiu, kad tuoj neteksiu žado.
„Dažniausiai 5–6. Kartais grįžęs namo jis sako: „Būčiau suvalgęs dar vieną, bet jau buvo kažkaip nesmagu.“ Ta proga, komplimentai ir linkėjimai tetai Lolitai! – atskleidusi jos sužadėtinį cepelinais lepinančios giminaitės vardą šypteli Rugilė. – Adamas kartą man tarė: „Tu gamini labai skaniai – jokių priekaištų. Bet tavo mamos patiekalai...“ Adamas vienu ypu gali suvalgyti 9 mamos keptus kotletus! Atvykstam į Lietuvą ir jis sako: „Dabar valgysim Dilailos kavinėje.“ Taip Adamas vadina mano mamą, kurios vardas Dalia.“
Būtini ingredientai
„Rugile, Tavo nuomone, ko reikia, kad taptum puikiu virtuvės šefu savo šeimai ir artimiesiems?“ – skubu pasukti pokalbį link pabaigos, nes nosį maloniai kutenti ima pašnekovės ruoštas brokolių omletas.
„Pirmiausia atėjus į virtuvę reikia šypsotis ir nusiteikti, kad šiandien paruošiu patiekalą, kurio visi negalės atsigardžiuoti. Ir taip tikrai bus, nes ruošiu su meile. Tada visi susėsime prie bendro stalo ir mėgausimės. Taigi, nors sakoma, kad virtuvės karaliai – pipirai ir druska, bet, mano nuomone, karūna priklauso šiam ingredientų duetui – didelei meilei ir šypsenai“, – filosofiškai taria pašnekovė.
Salotos su vištiena100 g vištienos
1 aisbergo salotos
1 raudono svogūno
1 mažosios cukinijos
1 pomidoro (nebūtina)
5 graikinių riešutų
1 v. š. lydyto sviesto
žolelių prieskonių
Padažui:
3 a. š. alyvuogių aliejaus
3 a. š. obuolių acto
1 v. š. skysto medaus (natūralaus)
Į įkaitintą keptuvę su lydytu sviestu sudėti nedideliais kubeliais pjaustytą vištieną. Kepti, kol išgaruos susidaręs skystis, ir pagardinti žolelių prieskoniais. Maišant dar pakepti, kol norimai apskrus. Išimti iš keptuvės ir palikti atvėsti. Giliame dubenyje suplėšyti aisbergo salotą. Pomidorą (jei naudojate), mažąją cukiniją ir raudoną svogūną supjaustyti kubeliais. Graikinių riešutų branduolius šiek tiek pasmulkinti ir užberti ant salotų. Sumaišyti padažui skirtus ingredientus (ypač gerai išmaišyti medų su aliejumi) ir užpilti ant salotų. Salotas išmaišyti ir dėti į patiekti skirtus dubenėlius, ant viršaus užberti vištienos gabaliukų. Skanaus!
Nuo kito pirmadienio nusprendėte valgyti daugiau šviežių daržovių? Pažado laikytis taps lengva, jei pasigaminsite šių skanutėlių salotų.
Tortilijos su vištiena8 tortilijų lakštų
400 g vištienos
250 g sūrio
4–6 raudonų svogūnų
100 g saldžiarūgščio padažo/majonezo
šiek tiek vištienos prieskonių
šiek tiek aliejaus
Vištieną supjaustyti nedideliais kubeliais ir apkepti įkaitintame aliejuje, užberti prieskonių. Kitoje keptuvėje apkepti pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, kol suminkštės. Kiekvieną tortilijos lakštą lenksime pusiau, todėl tą pusę, ant kurios dėsime vištieną, patepame saldžiarūgščiu padažu. Jei naudojate majonezą, tada kepdami vištieną gardinkite šiek tiek aštresniais prieskoniais arba dėkite pakeptą jelapeno pipirą – suteiks subtilaus aštrumo. Ant pateptos pusės dėkite sutarkuoto sūrio, ant jo – vištienos gabaliukų, tada svogūno ir vėl sūrio. Užlenkite kitą tortilijos pusę ir šiek tiek paspauskite, kad susiplotų. Į įkaitintą keptuvę įpilkite lašelį aliejaus, kai šis įkais – dėkite tortiliją. Kepkite vos pusę minutės (kol apskrus), atsargiai apverskite ir kepkite kitą pusę. Išėmę iš keptuvės dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius.
Kai kasdienybė tampa prėska it vandeny virta bedruskė košė, įsileiskite į savo virtuvę egzotiškosios Meksikos brizą – paruoškite neatsivalgomai gardžių tortilijų.
Nekeptas varškės tortasPagrindui:
160 g šokoladinių sausainių
90 g sviesto
Kremui:
500 g kreminės varškės
400 g grietinėlės (35 % rieb.)
3 v. š. cukraus
20 g želatinos
1 a. š. vanilinio cukraus
vandens (želatinai)
Papuošimui:
Įvairių uogų /grietinėlės
Sutrupinti sausainius ir sumaišyti su tirpintu sviestu. Paspaudžiant šaukšteliu juos paskirstyti ant kepimo popieriaus išklotos torto formos dugno. Padėti į šaldytuvą, kad sustingtų, kol ruošiamas kremas. Želatiną paruošti pagal instrukciją ant pakuotės. Kreminę varškę išplakti su cukrumi (jei norisi saldžiau, galima įdėti dar cukraus) ir vaniliniu cukrumi. Išbrinkusią želatiną ištirpinti garų vonelėje ir atvėsusią maža srovele nuolat maišant pamažu supilti į varškės masę. Grietinėlę išplakti iki standumo (neperplakti) ir atsargiai įmaišyti į varškės masę. Jei norisi, galima įtarkuoti šokolado. Kremą supilti ant sausainių pagrindo. Palikti šaldytuve kelioms valandoms, o geriausia per naktį. Puošti kaip Jums norisi: uogomis, plakta grietinėle ar kt.
Jausmas tarsi ragautumėte puraus debesėlio.
Brokolių omletas1 vidutinio dydžio brokolio
3–4 kiaušinių
1 didelio svogūno
šiek tiek aliejaus
šiek tiek druskos ir pipirų
Puode užverdame vandenį. Brokolį sulaužome į gabalėlius (ne per mažus), sudedame į verdantį vandenį ir verdame 5–7 min., kol suminkštėja (nepervirkite!). Nupilame vandenį ir paliekame brokolius atvėsti. Atvėsusius supjaustome plokščiais gabalėliais. Gilesniame dubenyje išplakame kiaušinius su 0,5 a. š. druskos. Svogūną supjaustome kubeliais ir dedame į įkaitintą keptuvę su aliejumi. Kepiname svogūną, kol suminkštėja, ir dedame brokolius. Kepame dar apie 4 min. Pagardiname druska ir pipirais. Daržovių mišinį dedame į kiaušinių plakinį. Švarioje keptuvėje įkaitiname aliejų, supilame omleto masę ir išlyginame šonus. Kepame apie 5–6 min., kol apačia apskrunda. Uždedame ant keptuvės didelę lėkštę ir atsargiai omletą apverčiame. Dedame omletą nekepta puse atgal į keptuvę ir kepame dar apie 5 min., kol apačia apskrunda. Išimame omletą iš keptuvės ir skanaujame.
Kai įprastam omletui pritrūksta pavasariškos žalumos, pagardinkite jį maistingaisiais brokoliais.
