"Šiaurės rytų" nuotr.

Dvidešimtmetė armėnė Hasmik Shahmuradyan – viena iš kelių šiais metais Biržuose dirbančių savanorių.

Mergina labai džiaugiasi, kad ją pasirinko Biržuose veikiantis Pagalbos centras. Kai pildė savanorių tarnybos dokumentus, jai labai patiko Pagalbos centro pasiūlyta programa. Pagalbos centre Hasmik kasdien iki pietų vaikams padeda virtuvėje gaminti pietus. Po to iki 17 valandos dirba su jais.

Hasmik džiaugiasi, kad vaikai ją priėmė labai noriai. Šiuo metu visi kartu ruošiasi gruodžio 8 dieną vyksiančiai Advento vakaronei. „Tai ne tik darbas. Su vaikais mokaisi, kartu augi, lengviau gali išmokti kalbą“, – sako mergina.

Ji įpratusi prie bendravimo su vaikais, nes turi du jaunesnius brolius ir daugybę pusbrolių.
Hasmik yra baigusi tris Jerevano universiteto kursus, studijuoja marketingą ir agrobiznį. Darbas su vaikais jai visiškai naujas, tačiau smagus dalykas.

Kai mergina bendramoksliams pasakė, kad išvyksta savanoriauti į Lietuvą, visi stebėjosi, kodėl ji meta universitetą. Tačiau kai paaiškino, kad mokytis ji grįš, visi sakė pavydintys tokio naujo jos gyvenimo posūkio.

Hasmik sakė, kad Biržai – pirmoji rimtesnė išvyka jos planuose. Baigusi studijas ji ketina pakeliauti po pasaulį.

Tiesa, į Lietuvą ją tėvai išleido labai nenoriai. Municipalitete dirbantis tėvas, ilgai gyvenęs ir dirbęs Vokietijoje, jau buvo lankęsis ir Lietuvoje. Todėl žinojo, kad čia saugi šalis. Vien dėl to jis nesulaikė dukters nuo pasiryžimo išvykti savanoriauti, nors iki paskutinės dienos iki išvykos klausinėjo, ar ji nepersigalvojo.

Hasmik sakė galvojusi, kad Lietuva bus niūri, be spalvų šalis. Tad kai prieš mėnesį pirmą kartą išėjo iš oro uosto ir pamatė, kur atsidūrė, nustebo. Labiausiai, kas sužavėjo, tai daugybė žydinčių gėlių. Autobusu į Biržus važiavo net išsižiojusi, viską fotografavusi.

Biržuose mergina gyvena bute kartu su muziejuje ir vaikų globos namuose savanoriaujančiomis ispane ir gruzine. Pasak Hasmik, visoms merginoms patinka, kad jos gyvena nedideliame mieste, kur žmonės vienas kitą pažįsta ir rūpinasi. Be to, kai esi pirmą kartą čia, žinai, kad mažame mieste nepasiklysi.
„Biržai – gražus miestas, ypač ežeras. Vilnius didelis, jame daug vietų, kur galima nueiti jaunimui. Bet ten nėra tokios gražios gamtos kaip čia. Kai mūsų draugai atvažiuoja, stebisi, kaip čia ramu. Aišku, vietiniams žmonėms tai jau gal norma ir viso to gerumo nebepastebi“, – sako pašnekovė.

Hasmik dar nespėjo biržiečiams pagaminti kokio nors savo krašte populiaraus patiekalo. Sako, čia nerandanti būtiniausių savo šalies patiekalams gaminti produktų. Lietuvių maistas jai, kaip ir savanorei iš Gruzijos, labai skanus ir tikrai ne per stiprus. Beje, ji atkreipė dėmesį, kad Pagalbos centre vaikams gaminami labai skanūs patiekalai.

Vieną kartą mergina jau valgė ir vienoje Biržų valgykloje. Jos draugei buvo keista, kad į bene visus produktus dedama grietinės.

Armėnė sako, kad jai nebuvo streso dėl kultūros, šalies, kalbos kaitos. Nejaučia ir kalbos barjero, nes moka anglų ir rusų kalbas.

Ji intensyviai mokosi lietuvių kalbos, kuri yra sunki. Pirmas žodis, kurį ji išmoko, buvo „juoda“. Mergina labai mėgsta juodos spalvos rūbus, ir vaikai pirmiausia pakomentavo jos aprangos spalvą.
Hasmik sakė žinanti, jog dirba su vaikais iš sunkių šeimų.

„Bet kai vaikai ateina į centrą, matai, kaip jie džiaugiasi, žaidžia, yra patenkinti, gera ir man. Smagu, kad yra vieta, kur vaikai gali pamiršti problemas ir mėgautis vaikyste bei gauti tai, ko negali gauti namuose“, – sakė mergina.

Jai nebuvo problemų ir su žmonėmis, kurie geri, draugiški, visuomet pasiruošę padėti.

O blogiausia, ką armėnė patyrė atvykusi į Lietuvą, tai buvo žvarbus oras, nes ji negali pakelti šalčio. Tačiau tikisi, kad ateinanti vasara bus šilta.

Jurgita Morkūnienė