Kone dešimtmetį krepšinio rungtynių sekretore dirbusios biržietės Indrės Vilkuotytės karjeroje - rimtas posūkis. Šiemet ji tapo oficialia Vilniaus krepšinio teisėjų sąjungos nare.

Biržietė Indrė Vilkuotytė yra puikiai pažįstama Biržų krepšinio mėgėjams. Ji ne tik daug metų žaidė už Biržų merginų krepšinio komandą, bet ir buvo nuolatinė įvairiausių krepšinio varžybų sekretorė. Šį darbą puikiai įvaldžiusi mergina tęsė ir išvykusi studijuoti į Vilnių. Tačiau nuo šiol sostinėje, o gal net ir visoje Lietuvoje biržietė bus labiau žinoma kaip krepšinio rungtynių teisėja.

Krepšinis lydi nuo vaikystės

21 metų Indrė dar vaikystėje pradėjo lankyti krepšinio treniruotes pas trenerę Nijolę Kregždienę ir su Biržų merginų komanda ji pasiekė ne vieną pergalę. Daug laiko treniruotėse ir krepšinio salėje leidusią mergaitę trenerė supažindino ir su rungtynių sekretorės darbu.
„Sekretoriauti varžybose Biržuose pradėjau būdama 12 metų ir tai tęsiau iki tol, kol baigiau mokyklą. Išvykusi studijuoti į Vilnių irgi išsyk pradėjau dirbti. Dėl turimos patirties man net nereikėjo baigti jokių kursų. Pasižiūrėjo vienerias rungtynes, kaip dirbu, ir viskas. Daugiausiai tekdavo dirbti įvairiose sostinės krepšinio lygose, moksleivių lygoje, Lietuvos regionų krepšinio lygoje. Pernai kokį dešimt kartų teko vesti rungtynių protokolus ir Nacionalinėje krepšinio lygoje“, – sakė I. Vilkuotytė.

Anot jos, protokoluoti rungtynes – tai ne tik hobi, bet ir darbas, kurį nesunkiai galima derinti su mokslais. Už jį, beje, neblogai mokama. Per savaitgalį dirbant turnyruose nuo ryto iki vakaro yra tekę užsidirbti po 200 eurų, o tai studentui nėra maži pinigai.
Kūno kultūrą VDU Švietimo akademijoje (buv. Vilniaus edukologijos universitetas) studijuojanti mergina, be mokslų ir darbo, nepamiršo ir krepšinio – ji žaidžia Lietuvos moterų mėgėjų krepšinio lygoje. Tačiau šiemet prioritetinės veiklos keičiasi – mergina ėmėsi krepšinio teisėjos darbo.

Žingsnis į krepšinio arbitrų pasaulį

Pasak I. Vilkuotytės, krepšinio asmenų darbas ją jau domino kurį laiką. Pasitaikius progai, kolegų padrąsinta ryžosi pati pradėti krepšinio teisėjos karjerą.
„Stebėdama daug rungtynių neretai mintyse pradėdavau teisėjauti, kelti sau klausimus, kodėl viena situacija ar bauda traktuojama ne taip, kaip gali atrodyti iš šalies. Dirbdama sekretorės darbą susipažinau su Vilniaus krepšinio teisėjų mokyklos kuratoriais, kurie mane padrąsino ir motyvavo ryžtis teisėjauti. Pernai rudenį pradėjau lankyti kursus, taip viskas pamažu ir prasidėjo“, – pasakojo krepšinio teisėja.
Tik pradėjusi lankyti kursus, gilintis į taisykles, nagrinėti įvairias situacijas ir galimas jų interpretacijas būsima arbitrė suprato, kad yra labai daug niuansų, kurių pats žaisdamas ar iš šalies stebėdamas krepšinį niekuomet nepastebėsi.
„Galvojau, kad per daug metų tikrai neblogai išmanau visas krepšinio taisykles, tačiau pasirodė, kad gal kiek ir per gerai save vertinau. Sužinojau tikrai daug naujų dalykų, apie kuriuos niekada žaisdama nepagalvojau“, – šypsodamasi prisipažino I. Vilkuotytė.

Po trijų mėnesių kursų prasidėjo praktika. Pradedantieji teisėjai drauge su kuratoriais teisėjaudavo vienoje Vilniaus mėgėjų lygoje, su kuria bendradarbiauja krepšinio teisėjų mokykla.
„Sezono metu per savaitę tekdavo teisėjauti 2-3 rungtynes. Po jų būdavo aptarimai su kuratoriais ir kitais teisėjais. Per rungtynes būdavo visko – ir kritikos, ir techninių pražangų. Tačiau būdavo, kad žaidėjai ir padėkodavo už gerai atliktą darbą. Nemažai teko darbuotis su geru pažįstamu biržiečiu Ignu Jablonsku, kuris yra vienas iš mokyklėlės kuratorių. Beje, pasibaigus praėjusiam sezonui Ignas buvo pripažintas perspektyviausiu Vilniaus krepšinio teisėjų sąjungos teisėju (VKTS)“, – pasakojo sekretorės tušinuką į teisėjo švilpuką išmainiusi mergina.

Motyvuoja karjeros galimybės

Iš 20 teisėjų kursus lankiusių teisėjų šiemet prisijungti prie VKTS buvo pakviesti 5 žmonės. Tarp jų ir I. Vilkuotytė, kuri išlaikiusi privalomuosius teorijos ir fizinius testus šių metų spalio 22 dieną debiutavo kaip pilnateisė savarankiška krepšinio teisėja. Šiemet jai daugiausiai teks teisėjauti įvairiose Vilniaus krepšinio mėgėjų lygose, kurias aptarnauja VKTS, taip pat moksleivių krepšinio čempionatuose bei turnyruose.

„Debiutas jau įvyko. Jaudulio šiek tiek buvo, bet gal daugiau belaukiant varžybų, o ne jų metu. Labiau jaudinausi pirmą kartą su švilpuku žengus į aikštelę kursų metu. Jau teko teisėjauti ir rungtynėms, kuriose žaidė biržiečiai moksleiviai. Tai buvo EYBL čempionato turas Vilniuje“, – kalbėjo biržietė.
Anot jos, teisėjavimas yra įdomesnis darbas nei sekretoriavimas. Arbitras yra krepšinio įvykių sūkuryje. Taip pat masina ir platesnės karjeros galimybės.

„Dabar visos mintys ir artimiausi planai sukasi apie teisėjavimą ir galimybę kilti karjeros laiptais. Teisėjaujančių moterų Lietuvoje nėra daug, mano žiniomis, apie penkias. Mano svajonė – FIBA kategorija. Puikiai suprantu, kad tą pasiekti yra be galo sunku, teks nueiti ilgą kelią. Bet norint tobulėti reikia kelti sau didelius tikslus. Manau, kad jei viskas sekasi idealiai, FIBA kategoriją įmanoma pasiekti gal net ir per 5-7 metus. Bet pirmas tikslas – šiemet gerai pasirodyti, mokytis ir kaupti patirtį mėgėjų lygoje“, – sakė I. Vilkuotytė.

Žaisdama nuo komentarų susilaiko

Geresnis nei eilinio žaidėjo krepšinio taisyklių išmanymas I. Vikuotytei pačiai žaisti netrukdo.

„Stengiuosi apie tai negalvoti ir jokiu būdu nekomentuoti teisėjų darbo. Natūralu, kad esant tam tikrai situacijai pagalvoji, kad galbūt tai turėjo būti traktuojama kiek kitaip, bet tą pačią akimirką suprantu ir tai, kad galbūt teisėjui viskas matėsi kitu kampu arba tąsyk toleruojamas kiek kietesnis krepšinis. Sunkiau būna ant suolelio, kuomet komandos draugės kartais kritikuoja teisėjus, nors jų sprendimai buvo akivaizdžiai teisingi. Sykį pamėginau teisėjus užstoti, tai sulaukiau neigiamos reakcijos. Emocijos yra emocijos ir reikia rinktis – arba teisėjauji, arba žaidi“, – pasakojo moterų mėgėjų komandos „BC Tiketa“ žaidėja.
Tačiau pati krepšininkė pripažįsta, kad emocijas ne visuomet pavyksta suvaldyti ir šiemet ji buvo nubausta technine pražanga.

„Buvau pavargusi ir pikta, tad rungtynių metu gavau techninę pražangą. Tai yra vos antroji techninė pražanga gyvenime, o juk rungtynių būta labai labai daug“, – sakė I. Vilkuotytė.
Stebėdama krepšinį kaip žiūrovė I. Vilkuotytė šiuo metu daug dėmesio skiria ne tik krepšininkams, bet ir teisėjams.

„Kadangi aš esu naujokė, tai galiu kažko pasimokyti praktiškai iš visų teisėjų. Tik atrodo, kad visi teisėjai yra vienodi, tačiau kiekvienas turi savitą gestikuliacijos, bendravimo stilių. Į televizorių ir užsienį daug žvalgytis nereikia, nes Europoje pripažinimą turi ne tik lietuviai krepšininkai, bet ir krepšinio teisėjai“, – sakė I. Vilkuotytė.
Svarbiausiu dalyku teisėjavime I. Vilkuotytė laiko nešališkumą ir, kiek įmanoma, profesionalumo išlaikymą.

„Nešališkumas teisėjavime yra esminis dalykas. Tačiau teisėjai tam tikro spaudimo humoro forma sulaukia ne taip jau retai. Sirgaliai galvoja ir galbūt tikisi, kad jei teisėjas iš jų miesto, tai jis palaikys saviškius, žaidžiančius prieš kito miesto komandą. Arba dažnai pasitaiko, kad žaidėjai ir komandos turi išankstinį nusistatymą, kad šitas teisėjas geras arba blogas. Jei to žaidėjai nedarytų, tai būtų patiems lengviau žaisti ir objektyviau vertinti arbitrų darbą“, – sakė I. Vilkuotytė.

Simonas Gudas

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“