Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaikai padeda karjerai?

Šeimos ir darbo derinimas dažnai vertinamas kaip sėkmingos karjeros priešprieša. Tačiau tai ne tik klaidinga, bet ir žalinga tiek pačiam dirbančiam, tiek visuomenei nuostata.

Negebant suderinti šeimos ir darbo iššūkių gresia arba skurdas, arba persidirbimas. Ir viena, ir kita valstybei kainuoja papildomus kaštus. Pirmu atveju – socialinės paramos išlaidos, antruoju – sveikatos priežiūros kaštų finansavimas. Tuo pačiu mažėja produktyvumas ir efektyvumas, dėl to valstybės ekonomika ir visuomenės gerovė neauga pageidaujamu greičiu ar kryptimis.

Šeimos ir darbo derinimo naudą įvairiais pjūviais analizuota dirbančių šeimų atstovų advokacijos mokymuose „Dirbančio reikalavimai = šeimos poreikiai“.

Vaikai didina tėvų profesinę motyvaciją 

Stereotipinis šeimos ir darbo derinimo priešinimas su sėkminga karjera neatlaiko argumentuotų įrodymų, pateiktų prof. Boguslavo Gruževskio. Pasak jo, gebėjimas derinti šeimą ir darbą kaip tik garantuoja didesnes pajamas, konkurencingumą darbo rinkoje (darbdavių vertinimą), gerovę, laimės bei pasitenkinimo pojūtį. Karjera, kuri reiškia kelią, kryptį, veiksmų eigą ir nurodo į žmogaus judėjimą laike ir socialinėje erdvėje, nėra savitikslis procesas. Šį judėjimą motyvuoja ne pripažinimas ir įvertinimas, bet ir gerovės sau bei savo artimiesiems, saviraiškos ir saviįprasminimo perspektyva.

Vidutinės įmonės dydžio mažėjimas, intelektualinio darbo vaidmens, kūrybinių gebėjimų vaidmens, pasitenkinimo darbo sferoje vaidmens, darbo jėgos mobilumo augimas, ekonominės veiklos įvairovės ir neapibrėžtumo didėjimas, vis lankstesnis užimtumas iš esmės keičia šeimos ir darbo derinimo perspektyvas bei galutinį naudos gavėją. Jei ankstesnėje darbo rinkoje vaikas praktiškai visuomet buvo vertinamas tik kaip būsima darbo jėga ir našta iki jo darbo pradžios, tai postmodernioje visuomenėje pats vaikų auginimas gali būti vertinamas ir papildoma vertybė, tobulinanti darbuotojo gebėjimus valdyti krizes, ieškoti alternatyvių sprendimų ir stiprinanti darbuotojo lojalumą darbdaviui kai darbdavys yra lojalus darbuotojui.

Kitaip sakant, mokymų metu pagrįstai įrodyta, kad postmodernioje visuomenėje profesinė karjera ne tiek priklauso nuo jo momentinės būklės, kiek nuo jo motyvacijos, aktyvumo ir lankstumo.

Vaikai didina tėvų motyvaciją siekti vis daugiau, suteikia emocinį palaikymą ir įgalina efektyvesnį išteklių naudojimą. Vaikų teigiamas vaidmuo sėkmingam ir laimingam gyvenimui yra gerokai didesnis nei įprastai manoma. Jie skatina efektyviau naudoti laiką ir turimus išteklius, labiau įprasmina gyvenimą bei atitinkamas socialinio ir ekonominio pobūdžio pastangas ir didina socialinį stabilumą, ypač senatvės atžvilgiu.

Negebant suderinti vaikų auginimo su darbu mažėja darbuotojo darbo našumas, jo socialinė gerovė, gyventojų reprodukcinis aktyvumas, tėvų investicijos į vaikų ugdymą, o taip pat ir šalies žmogiškasis kapitalas. Drauge auga sergamumas ir darbuotojo nepasitenkinimas.

Gimstamumo skatinimas

Pagrindus šeimos ir darbo derinimo priemonių svarbą, padedant demografei ir šeimos politikos ekspertei Justinai Jakštienei, analizuotas jų demografinis poveikis.

Statistiniai duomenys leidžia teigti, jog gimstamumo lygis Lietuvoje žemas, neužtikrinantis kartų kaitos, nors pagal kai kurių rodiklių pokyčius galima manyti, kad situacija palengva gerėja. Duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje yra ne per mažai vaikų (šeimos susilaukia jų ne taip jau ženkliai mažiau nei kitose Europos šalyse), o vis mažiau galinčių gimdyti moterų. Kita vertus, toliau išlieka ypač aukštas vyrų mirtingumas, lyginant su kitomis ES šalimis. Be to, vis ryškiau susiduriame su besikeičiančiu šeimos modeliu ir iš to kylančiais naujais šeimos ir darbo derinimo iššūkiais.

Mokymų metu pagrįstas teiginys, kad bendras šeimos politikos ir jos elementų efektyvumas pasiekiamas tuo atveju, kai jie veikia suderintai, vienas kitą papildo ir atitinka socialinius poreikius. Kitaip sakant, šeimos politika – tai ne tik socialinė parama ir darželiai. Netgi maža jas papildyti švietimo, sveikatos, ekonomikos ir būsto tematika, nes dar lieka saugumo, susisiekimo, aplinkosaugos ir kitos tiesiogiai šeimos gyvenimo sąlygas lemiančios sferos.

Šeimos ir daro derinimo priemonių paketai priklauso nuo šeimos politikos modelio. Aukščiausi lyčių lygybės ir gimstamumo rodikliai stebimi dviejų dirbančiųjų (Šiaurės šalių) šeimos modelyje (aktyvi darbo rinkoje moteris, vaikų ir pagyvenusiųjų priežiūrą perima valstybė, efektyviai užtikrinamas darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas). Tokių rezultatų nematyti vieno dirbančiojo šeimos modelio šalyse, kur vyras išlaiko šeimą, o moteris dirba vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūros ar globos darbus namuose. Tas pats ir rinkos nulemto modelio šalyse, kur dalyvavimo darbo rinkoje ir lyčių lygybės problematika paliekama rinkos santykiams, o vaikų ir senyvo amžiaus asmenų priežiūra bei darbo santykiai su darbdaviu apsprendžiami individualiai.

Panašu, kad vis labiau judame rinkos nulemto modelio kryptimi. Tačiau dauguma tyrėjų demografų konstatuoja, kad tiesioginės finansinės paramos (išmokų, pašalpų) poveikis gimstamumui yra silpnas, skirtingas pagal išmokų tipus: išmokos šeimoms iki pilnametystės turi pozityvų poveikį gimstamumo rodikliams, net keliais kartais didesnį nei išmokos gimus vaikui ar vaiko priežiūros atostogų metu. Išmokos motinystės atostogų metu turi nedidelį poveikį gimstamumui ir įtakoja gimdymų laiką (gimdymų kalendorių), bet ne bendrą gimstamumo lygį.. Išmokos bei pašalpos visuomet labiau skatina gimstamumą žemo išsilavinimo, socialinės rizikos šeimose, periferijoje, kaimuose.

Daug efektyvesnė yra netiesioginė finansinė parama (mokesčių lengvatos ir parama būstui) bei maksimalus paslaugų prieinamumas įskaitant ir šeimos bei darbo derinimo priemones. Įvardinti ir analizuoti keli šių priemonių tipai bei jų poveikis: vaikų priežiūros atostogos, vaikų priežiūros paslaugos ir lanksčios užimtumo formos. Taip pat pastebėta, kad pirmo ir paskesnių vaikų susilaukimą lemia skirtingos priemonės.

„Pabrėžiama ir išsilavinimo svarba. Ilgos vaiko priežiūros atostogos pozityviai lemia mažiau išsilavinusių moterų sprendimus susilaukti vaikų, tuo tarpu įsipareigojimų derinimas ir lankstaus darbo galimybių aspektas daugiau įtakos turi išsilavinusių moterų sprendimams. Dalyvavimas darbo rinkoje ir gimstamumas tiesiogiai koreliuoja tik aukštą išsilavinimą ir paklausą darbo rinkoje turinčių moterų grupėje. Taip pat konstatuojama, kad labiausiai politikos priemonės veikia du, tris ir daugiau vaikų auginančias šeimas. Jos turėtų būti skatinamos atskiru politikos priemonių rinkiniu. Labai tikėtina, kad šeimos politikos priemonės gali lemti ne tik paskesniųjų vaikų susilaukimą, bet ir ankstinti pirmojo vaiko susilaukimą“, – teigia J. Jakštienė.

Apibendrinant, akivaizdu, kad į šeimos ir darbo derinimo prioritetą Lietuvoje žiūrima nepakankamai rimtai, dėmesys palankaus šeimai darbdavio vertinimui yra momentinis, per menkas ir nekuruojamas nė vienos institucijos, o net minimalių iš įstatymų kylančių reikalavimų darbdaviams įgyvendinimas nestebimas ir nevertinamas. Be to, patys darbuotojai yra menkai informuoti apie šeimos ir darbo priemonių prieinamumą ir svarbą.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris

Rekomenduojami video