Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Veiviržėniškės siuvinėtų gėlių motyvas – nuostabi dekoracija

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejaus fondus papildė veiviržėniškės Janinos Jocytės-Jenčauskienės išsaugoti mamos Janinos Jocienės apie 1965 metus siuvinėti darbai. Tai pagalvėlės, takeliai, kilimėliai. Įdomūs ant juodų vilnos juostų gėlėmis siuvinėti kilimėliai, kurie būdavo tvirtinami prie sienos virš suolų, stovėjusių kampu gerojoje troboje, garbingiausioje užustalės vietoje. Jų paskirtis dviguba – ir funkcinė, ir dekoratyvi.

gerosios-trobos-sieniniai-kilimeliai

Dukra mena, kad mama siuvinėdavo vėlyvo rudens ir žiemos vakarais. Mėgstamiausias būdavo gėlių motyvas, atliktas pilnaviduriu siuvinėjimu arba virvute. Piešinių schemas gaudavo iš giminaičių arba pati susikurdavo persipiešdama atvirukus. Gauti eksponatai paskatino šį straipsnį pasiūlyti karantino metu kaip alternatyvą atsiradusio laisvo laiko prasmingam užpildymui. Pasinaudojant šiais patarimais, galima susikurti išskirtinį bliuzoną, palaidinę ar marškinėlius.

Šiek tiek įdomiosios istorijos apie siuvinėjimą, kuris atsirado maždaug 5000 metų pr. Kristų. Šio amato šaknys – Rytuose. Pirmieji siuvinėjimo raštai buvo kopijuojami iš rankų į rankas, vėliau piešiniai išleidžiami knygų pavidalu. 1527 m. išspausdintas pirmasis siuvinėjimo schemų rinkinys, kuriame dominavo gėlių motyvai.

Istorikų teigimu, pirmieji rašytiniai šaltiniai apie siuvinėjimą Lietuvoje yra iš XVI a. Vieno prancūzų keliautojo laiške užsimenama apie kunigaikščio Vytauto jam dovanotą galvos apdangalą, kuris buvo dekoruotas išsiuvinėtais raštais. Teigiama, kad mūsų protėviai siuviniais puošdavo tik ypatingą reikšmę turinčius daiktus arba drabužius, kurie buvo naudojami ne buityje, o įvairių apeigų metu ar bažnytinėms reikmėms.

Dažna lietuvė dar iki XX a. pabaigos buvo gerai įvaldžiusi šį meną. Vėliau, vykstant kultūros modernizacijai, dėmesys siuvinėjimui sumenko ir jis labiau plėtotas profesionaliojoje tekstilėje. Siuvinėjimas rankomis dabar – prabangos ir kokybės ženklas. Šį amatą pasitelkia aukštosios mados namai, kurdami savo šedevrus.

Istorinė informacija parengta pagal https://www.atostogoskaime.lt/amatu-sarasas/siuvinejimo-amatas)

Valdonija KARALIŪNIENĖ

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejininkė

Rekomenduojami video