Aušrinė Sinušaitė

„Kas gali nesidžiaugti, kai už tave meldžiasi?“ – šypsodamasi sako Adelija Dalangauskienė, Motinų maldoje grupės Vydmantuose įkūrėja.

Grupelė Vydmantuose pradėjo veikti pernai, balandžio 3 d.

„Esam atviras kolektyvas, ekumeninė bendruomenė. Pas mus gali ateiti visi krikščionys, motinos iš bet kurios konfesijos. Tos, kurios dar tik laukiasi ir tos, kurios jau vaikus užauginusios. Tos, kurios vaikų neteko ir mamos, kurių vaikams viskas sekasi“, – sako Adelija.
Ir atkreipia dėmesį, kad dažniausiai maldai motinos ateina tada, kai vaikui blogai. Pavyzdžiui, nebeklauso tėvų.

Motinos meldžiasi ne tik už mažus vaikus, bet ir už suaugusius.
„Kurgi mamoms daugiau eiti? Nėra kur. Galima melstis ne tik už savo vaikus, bet už anūkus, krikšto vaikus, galima „įsisūnyti“ kunigą, meldžiamės už bendruomenės šeimas. Meldžiamės už įvairius viena kitos poreikius, tai yra, užtarimo malda“, – pasakoja vydmantiškė.

Ar nepakanka mamai melstis vienumoje?
„Vienos mamos malda yra asmeniška, bet nesi stipri, būdama viena. Dvasinė jėga yra ten, kur meldžiasi daugiau. Juk ir Jėzus sako: „Kur du ar trys ten ir aš su jumis“. Kai vienas meldiesi, tuo metu niekas už tave nesimeldžia, todėl tampi pažeidžiamas, pagundoms lengviau prikibti. Bendroje maldoje yra vienijamasi, todėl tokia malda stipresnė“, – tvirtina maldos grupės vadovė.

Adelija pabrėžia, kad motinos maldoje meldžiasi daugiau nei 130 pasaulio šalių: „Tad tokia malda nenutrūksta, ji tarsi nuolat tiksintis laikas. Tai maldą padaro gilesnę“.
Kartu besimeldžiančios mamos sako, kad maldai labiau susikaupia, nes ateinam tam paskyrusios laiką ir palikusios visus rūpesčius.
„Viskas plaukia iš širdies. O namuose ir laiką tinkamą sunkiau atrasti, reikia ir tą ir tą padaryti, aną, kartais ir televizorių pažiūrėti. Ir tas išsiblaškymas ateina iš nieko kito, kaip tik iš piktojo, kuris nukreipia mūsų dėmesį nuo išties svarbių dalykų“, – sako vydmantiškė.

O kaip motinų maldų grupė užgimė čia, Vydmantuose?
„Viskas įvyko stebuklingai greitai. Tiesiog aš išėjau iš darbo. Išėjau visiškoj ramybėj su pasitikėjimu į pensinį amžių. Taip norėjosi kažką gero padaryti savo parapijai. O ką veikti, kai turi tiek laiko? Štai ir pasirodo rūpestis“, – juokiasi Adelija.


Adelija Dalangauskienė, Vydmantų Motinos maldoje grupės vadovė ir įkūrėja.

Taigi, moteris pasišnekėjo su drauge Joniškyje, kuri jai pasakė: „Tu eik melstis į motinų maldos grupelę“.

Vydmantiškė atsakė net nežinanti tokios – maty,t čia net ir nėra.
Taip draugės paraginta pirmą sekmadienį po pokalbio Adelija nuėjo pas kleboną Karolį Petravičių pasitikslinti, ar tikrai nėra maldos grupelės. Sužinojusi, kad tikrai neturi, kur eiti, paklausė kunigo, ar būtų galima tokią grupę sukurti.
Klebonas labai apsidžiaugė, pasakė: „Kurk!“
Kitą sekmadienį klebonas paklausė žmonių, kas norėtų įsitraukti į tokią grupę ir pakvietė užsirašyti.
„Aš net nustebau, kad susidarė eilutė“, – šypsosi pašnekovė.
Motinų maldos grupelė gali būti sudaroma nuo dviejų, rekomenduojama iki devynių mamų. O čia – iškart užsirašė šešios mamos ir dar buvo išsakytas pageidavimas, kad kuo greičiau.

Tada Adelija jau nežinojo, ką daryti. Juk žmonės yra, laukia. O kaip kurti tą grupę? Pasiskambino draugei į Kretingą, uždavė krūvą klausimų, pasidomėjo, gal galima atvažiuoti kokius kursus išeiti, pasimokyti.
Bičiulė sutiko, pakvietė vydmantiškę į Kretingos motinų maldos grupę tą pačią savaitę, šeštadienį.

Moteris nuvyko su vargonininke.
„Pamačiau, kad iš tiesų nieko itin sudėtingo nėra, gavau maldininkėlį. Pasimeldėme. Ir tuomet jau jaučiausi visiškai stipri. Sekmadienį pareiškėme, kad melsimės antradienį. Karolis davė raktus. Ir taip viskas įvyko, dabar renkamės dešimt moterų“, – pasakojo Adelija.
„Jaučiamės stipresnės, apsaugotos, kad galime išsikalbėti, bet jokio patarimo nelaukiame ir nesiekiame duoti. Atėjusios motinos atsipalaiduoja, pajunta Dievo artumą, mokosi skaityti Dievo Žodį, bet pirmiausia – dėkoti ir šlovinti. Kai jau atsiduodi Dievui, Jis tikrai ir veda ir tų nuotykių netrūksta. Čia ir yra liudijimas, kad Šventoji Dvasia veda“, – sako vydmantiškė.
Motinos meldžiasi 1–ą kartą per savaitę – tai yra įsipareigojimas. Bet, kita vertus, kaip pastebėjo Adelija, ateiti norisi.

„Laukiame tos dienos, kai susitiksim. Kartais susitikimas būna po Mišių. Jei jų nebūna, mes pirmiausiai meldžiamės, kad nusiramintume ir susikauptume. Kalbame rožinį, gailestingumo vainikėlį. Kartą per mėnesį turime Agapę – suneštines vaišes, arbatą su skanumynais“, – apie tai, ką veikia susirinkusios mamos, pasakojo Adelija.
Dažniausiai motinos maldoje neprašo konkrečių dalykų.
„Nes mes, mamos, išties nežinome, ko mūsų vaikams reikia – tik Dievas žino, – aiškina vydmantiškė. – Taip pat todėl, kad neturėtume lūkesčių. Jei meldžiamės, tarkim, kad vaikas neberūkytų, meldžiamės, o malda vis neišklausyta, vadinasi, tai yra mano lūkesčiai. O lūkesčiai nuvilia, bet Dievas turi savo laiką ir žino, ko reikia vaikui. Gal jis dar ne tame etape, bet su laiku Dievas tikrai lenkia ir keičia visų širdis. Gal vaikui reikia visai ne to, ką mes įsivaizduojame? Aišku, visos trokštame, kad vaikai būtų tikintys, sveiki ir laimingi“.
Maldingos motinos meldžiasi tokia malda: „Viešpatie, Tu mano vaiką myli labiau, negu aš sugebu mylėti, ir atiduodu jį su pasitikėjimu į Tavo rankas“.
Moterys meldžiasi ne tik už vaikus, bet ir už viena kitą. Pirmiausia viena kitą palaiko, išsako savo problemas, bet jei mama atėjusi nekalba, tyli, niekas jos neklausinėja.

Moteris gali ateiti ir tiesiog būti kartu.
„Bet dažniausiai su laiku atsiskleidžia ir kalba visos. Turime vieną taisyklę, kad niekas, ką mamos išsako grupelėje, negali išeiti iš grupelės ribų, – paaiškina Adelija. – O mamos tampa ramios, tad galbūt ir pačių mamų požiūris keičiasi. Jos myli vaiką, koks jis yra, nebenurodinėja, nebekontroliuoja. Tuomet ir vaikai keičiasi, matydami mamas kitokias“.
„Mamos ateina su rūpesčiais, veidais neramiais. O po susitikimo matosi net veide, kad atsigauna, veidas šviesesnis, išeina nurimusios, džiugios“, – džiaugiasi Adelija.
Moterys sukaupusios daug liudijimų į atsakytas maldas: vaikų gyvenimai keičiasi, jie pasveiksta nuo narkotikų, alkoholizmo, pabėgusieji sugrįžta namo.
Neretai vaikai iš pradžių pyksta, sako: „Ko tu ten eini?“.
„Bet su laiku Dievas perkeičia visų širdis. Ir ta pati situacija pasikeičia. Kai po kiek laiko atvažiuoja vaikai ir sako mamai: „Tu eik, mes čia pabūsim“.

Ir kas gali nesidžiaugt? Kai už tave meldžiasi?‘ – šypsosi vydmantiškė.

  • Apie Motinas maldoje:
    Melstis kartu 1995 m. Anglijoje pradėjo dvi moterys
    Veronika Williams su svaine Sandra.
    Dievas maldoje leido pamatyti Veronikai, kur jos vaikai eina, kiek jie patiria pagundų ir kaip klysta iš kelio. Veronika, vedama Šventosios Dvasios, gavo paraginimą surašyti savo širdies maldas ir ėmė melstis jomis kartu su svaine.
  • Į Lietuvą ši tradicija atkeliavo iš piligriminės kelionės Lenkijoje.
  • Lietuvoje Motinos maldoje pradėjo rinktis 2000 metais.
  • Pirmoji Motinų maldoje grupė Lietuvoje įsikūrė Kretingoje.
  • Kretingos grupės įkūrėja Birutė Kontrimienė.
  • Šiuo metu rajone yra dvi grupelės.
  • Motinos maldoje vadovaujasi maldininkėlio tvarka, kuriame maldos suskirstytos į 9 dalis: kreipimasis į Šventąją Dvasią, kad Ji vadovautų visam susitikimui, Šventosios Dvasios šlovinimas, Maldos, prašant apsaugos, atleidimo, malda už vienybę, šlovinimo giesmės, vienybės su kitomis motinų maldų grupėmis malda, padėka už motinystės dovaną, Šventojo Rašto skaitymas, malda už vaikus su krepšeliu ir vaikų vardais.
  • Į motinų maldų grupę gali įsijungti bet kuri esama ar būsima mama.
  • Vydmantiškės Motinos maldoje renkasi kartą per savaitę antradieniais, 19 val. koplytėlėje.
  • Motinų maldoje grupė veikia ir Salantuose. Čia jos renkasi sekmadiniais, po Šv. Mišių, parapijos namuose.
  • Kretingoje motinos renkasi į dvi grupeles: antradieniais po Šv. Mišių pas seseris pranciškones misionieres; šeštadieniais 17 val. – Motinos teresės sėeserų vienuolyne.
  • Tokia grupelė yra susbūrusi ir Palangoje. Mamos renkasi pirmadieniais po Šv. Mišių.