Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Advento vainikas namus puošia iki Trijų karalių

Adventas – džiugus Kalėdų laukimas. O drauge – ir pats nykiausias metas gamtoje. Dienos visai striukos, be saulės, rūkai praryja ir tą pačią menką šviesą. Tačiau jaukumo salelę galime susikurti namuose, jei juos papuošime advento vainiku. Jie labai populiarūs Vakarų Europoje, bet etnografai teigia, kad lietuviai apie juos žinojo dar nuo pagonybės laikų. Atgaivinkime senuosius papročius, tegul advento vainikas dovanos ramų ir nuoširdų bendravimą prie žvakių šviesos.

Vainikas iš gamtinių žaliavų

Advento vainiką, kurį puošia 4 žvakės, galima pastatyti ant stalo, palangės, o be žvakių – pakabinti ant durų. Vainikas gaminamas iš natūralių, gamtinių žaliavų. Jo pagrindas – žiedas – gaminamas iš šiaudų ar plonų vytelių ir apipinamas žaliomis šakelėmis. Ypač tinka kėnis, jo spygliai ilgai nenubyra. Žinoma, puikiai tinka ir eglių, pušų, pocūgių, kadagių, tujų, mahonijų šakelės. Vainiką galima papuošti įvairiausiais džiovintais lapais ir žiedais, šermukšnių, gudobelių uogomis, kankorėžiais. Juos galima nudažyti norima spalva, gražiai atrodo nupurkšti aukso ar sidabro spalvos aerozoliu. Tinka puošti ir obuoliukais, aguonų galvutėmis, kerpėmis, džiovintomis smilgomis, kraujažolėmis, rugio varpomis, džiovintomis katpėdėlėmis. Gražiai atrodo ir auksaspalvės avižų šluotelės. Jaukumo namams teikia vainikas su tikro vaško žvakėmis, kurios degdamos skleidžia medaus aromatą. Žinoma, neapsieisime ir be Kalėdų atributų: kaspinų, žvakių, varpelių.

Vainiko puošmenų spalvos turi prasmę. Žalia spalva simbolizuoja ramybę ir viltį, geltona – džiaugsmą, šviesą, violetinė – susikaupimą, raudona – džiaugsmą.

Vainiko prasmė

Liaudies papročių žinovė etnologė Gražina Kadžytė teigia, kad paprotys namus puošti advento vainikais Lietuvoje gyvavo nuo seno. Advento vainiko žvakės būdavo užžiebiamos kiekvieną sekmadienį, kai šeima sėsdavo prie pusryčių stalo, grįžusi iš ankstyvųjų mišių – rarotų. Pirmąją advento savaitę degdavo viena, antrąją – dvi, trečiąją – trys, o paskutinę savaitę prieš Kalėdas – visos keturios žvakės. Jas uždegdavo ir ilgais gruodžio vakarais. Po darbų susirinkusi šeima kalbėdavosi, pasakodavo visokius nutikimus, ypač mėgdavo baisias istorijas apie vaiduoklius ir siaubų pasakas – šiurpes.

Etnologė mano, kad paprotys namus puošti advento vainiku labai senas, kilęs iš pagonybės laikų. Žalias vainiko ratas simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, sielos nemirtingumą, o keturios žvakės – tai ne tik keturios savaitės, likusios iki Kalėdų, bet ir pasaulio pilnatvė, keturios pasaulio šalys: rytai, vakarai, pietūs ir šiaurė, taip pat – keturi žmogaus gyvenimo tarpsniai: vaikystė, jaunystė, branda ir senatvė.

Senovėje advento vainikus darydavo iš šieno arba pindavo ant lanksčių šakelių pagrindo. Kad šienas neišsidraikytų, vainiką tvirtai apsukdavo lino siūlu. Vainiką puošdavo džiovintomis gydomosiomis žolėmis, vaisiais, riešutais, javų varpomis. Kiekvienas augalas turėjo dabar jau pamirštą savo reikšmę, simbolizavo sveikatą, vaisingumą, gerovę šeimos nariams ir gyvuliams, gerą derlių.

Šeimos santarvės simbolis

Daugelio etnografinių ekspedicijų dalyvė G.Kadžytė sakė užtikusi ir kitokio advento vainiko tradiciją: Adutiškyje vyrai iš medžio išskobdavo nedidukę geldą, o moterys ją pripildavo avižų ir į jas sustatydavo žvakes, bet ne ratu, o viena linija. Žmonės tikėjo: jeigu per tuos advento vakarus prie žvakių šviesos šeimos nariai nesipyks, nesiginčys – visus metus šeimoje bus ramybė ir santaika. Iš tiesų, kai šeima, svečiai ar kolegos sėdi prie jaukios žvakių šviesos, nėra vietos barniams, aštriems žodžiams – norisi kalbėti tik apie šviesius, gerus dalykus.

Todėl advento vainiku namus puošti ne vėlu ir besibaigiant adventui – jis gali tapti šventinio Kalėdų ar naujametinio stalo akcentu, originalia žvakide, kuri puoš jūsų buto duris ar langus iki Trijų karalių.

Vaikus nudžiugins vainikas, puoštas mamos iškeptais spalvotais kalėdiniais riestainiais, o padabintas blizgučiais ar girliandomis – tik tuomet jį reikėtų vadinti ne advento, o Kalėdų vainiku. Svarbiausia, kad į jį pažvelgę tartume: „Ir vėl atėjo Kalėdos“, o širdį užlietų ramybė ir džiaugsmas.

Rekomenduojami video