Prasideda adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia ir ruošiasi Jėzaus gimimui. Tai laikas, kviečiantis atsisakyti šurmulio ir ramiai sulaukti didžiųjų metų švenčių, pasipuošti namus vienu svarbiausių prieškalėdinio laikotarpio atributu – advento vainiku.

Šviesos pergalė

Manoma, kad advento vainiko tradicija gimė 1939 m. Vokietijoje, Hamburge. Liuteronų teologas Johannas Hinrichas Wichernas šelpė ir globojo vargingų šeimų vaikus, mokė juos rašto, maldų.Advento metu jo globojami vaikai nuolat klausinėdavo, kada ateis Kalėdos. Netekęs kantrybės, J.H.Wichernas nusprendė paįvairinti Kalėdų laukimą ir sugalvojo padaryti žvakidę – skaičiuoklę dienoms iki Kalėdų skaičiuoti.

Iš seno medinio rato buvo sumeistrautas vainikas, ant kurio vienuolis pritvirtino 24 žvakes –20 mažesnių raudonų ir 4 didesnes baltas. Kiekvieną rytą vaikai uždegdavo po vieną raudoną žvakelę, o sekmadieniais –baltą. Ilgainiui liko tik keturios žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius, o nesibaigiantį gyvenimo ciklą simbolizuojantis ratas apaugo dekoracijomis: eglės šakelėmis, obuoliais, kankorėžiais, riešutais, karpiniais, šiaudiniais žaisliukais.

XX a. pradžioje šį paprotį perėmė vokiečių katalikai. Jį išpopuliarino popiežius Jonas Paulius II, kurio pontifikato metu advento vainiką imta rengti šalia Šv. Petro aikštėje statomos prakartėlės.

Advento vainiko tradicija įgauna vis kitas formas. Pavyzdžiui, katalikų advento vainikus pagal liturgines advento pamaldų spalvas puošia trys violetinės ir viena rožinė žvakė, kuri šviečia trečiąjį advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui(lot. Gaudete). Stačiatikiai taip pat palengva perima šią tradiciją, tik jie į vainiką stato šešias žvakes, nes tiek savaičių tęsiasi stačiatikių prieškalėdinis laikotarpis.

Asociatyvi nuotr.

Pagal labai paplitusią tradiciją pirmoji yra Pranašo žvakė, antroji – Betliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.Tačiau yra ir kitų reikšmių, pavyzdžiui,pirmoji žvakė yra Atleidimo, pažadėto Adomui ir Ievai, kad jie iš mirtingųjų taps gyvenantys Dieve; antroji – Patriarchų tikėjimo, kad jiems atiteks Pažadėtoji žemė; trečioji – Dovydo džiaugsmo dėl palikuonių; ketvirtoji – Pranašų mokymo apie teisingumą ir taiką.

Taip pat žvakėms duodami biblinių personažų vardai, suteikiamos moralės, doros prasmės. Tik trečioji žvakė visada susijusi su džiaugsmu, atitinka trečiojo advento sekmadienio tematiką ir nuotaiką.

Asociatyvi nuotr.

Tinka net kopūstai

Kalbant apie Lietuvą, advento vainikus imta puošti XX a. trečiajame dešimtmetyje, ir tai ne visur. Šią tradiciją perėmė mažosios Lietuvos gyventojai. Eglišakių vainikas su keturiomis degančiomis žvakėmis ėmė plisti ne tik bažnyčiose, bet ir įstaigose, mokyklose bei namuose.

Advento vainikai būdavo pinami iš vytelių, eglių šakų, puošiami rūtomis, bruknienojais, džiovintais vaisiais, uogomis, džiovintomis gyvomis arba popierinėmis gėlėmis, pušies ar eglės kankorėžiais,samanomis, raudonomis žvakėmis. Vainikas būdavo padedamas viduryje staltiese uždengto stalo arba kabinamas palubėje, kambario viduryje.

Vėlyvesne tradicija tapo ant laukujų durų užkabinti nedidelį vainiką iš pušies šakelių. Toks advento vainikėlis buvo puošiamas raudonu kaspinu ir varpeliu.Kūčių vakarą advento vainikai būdavo sudeginami – laikas įžiebti žvakutes ant Kalėdų eglutės.

Šiandien advento vainikai gaminami visoje Lietuvoje. Tiesa, tautiečiai šiuo klausimu labai išradingi ir neretai nustebina atributais iš įvairiausių medžiagų – saldainių, siūlų, zefyriukų ar netgi briuselinių kopūstų.

Asociatyvi nuotr.

Vainikui – gamtos dovanos

Tokią puošmeną galima pasigaminti ir namuose. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristikos mokytoja Erika Pratapienė pripažino, kad šiemet žmonės žymiai anksčiau pradeda kurti šventinę atmosferą savo namuose. „Tikriausiai karantinas ir su juo susiję ribojimai daugelį įkvepia ieškoti kūrybinių sprendimų, – pasakojo ji. – Advento vainiko kūrimas gali tapti puikia relaksacija ir netgi įkvėpti optimizmo. Juk advento vainike degančios žvakės simbolizuoja išėjimą iš tamsos į šviesą.“

Advento vainikas turi atspindėti ramybę ir susikaupimą. E.Pratapienė patarė naudoti natūralias gamtines medžiagas, žemiškas spalvas, vengti blizgučių ir kitų ryškių elementų.Vainiko pagrindas dažniausiai gaminamas iš šiaudų arba šieno. Jį taip pat galima įsigyti daugelyje prekybos centrų. Tuomet galima pradėti pinti: eglių, pušies, kėnio ar kitų visžalių augalų šakelės dėliojamos pagal laikrodžio rodyklę ir tvirtinamos žalios spalvos vielute ar tvirtu siūlu. Šiaudų pagrindą šakelėmis reikia apsukti kuo gausiau,taip išgaunamas puresnis ir dekoratyvesnis vaizdas.

Apipintą vainiką galima dekoruoti džiovintais augalais – kankorėžiais, samanomis, medžių šakelėmis, žieve, lapais, gilėmis, taip pat galima papuošti cinamono lazdele, apelsino, citrinos griežinėliais, anyžiumi, lotosu, raudonomis uogomis ir kt.

Asociatyvi nuotr.

Keturios žvakės

Pasak E.Pratapienės, šiemet populiaru kurti įvairias floristines kompozicijas su dažytais augalais. Keletą neryškiai dažytų augalų galima panaudoti ir puošiant advento vainiką. Pavyzdžiui, floristė naudoja dažytą aguoną, plimozą, eukalipto lapus,paįvairina vainiką medvilnės žiedeliais, raityto lazdyno šaka ir lotosu.

Į klasikinį advento vainiką reikėtų įkomponuoti keturias žvakes, žyminčias keturis advento sekmadienius.Žvakių nebūtina smaigstyti į vainiką, jos puikiai atrodo vainiko ertmėje ar išorėje sustatytose žvakidėse. Floristė Erika žvakėms pagamina kojeles iš bambukinių iešmelių, jas tvirtina lipnia juosta ir apsuka dekoratyvine juostele. Svarbiausia, kad naudojamos žvakės su vainiku sudarytų harmoningą vaizdą.