Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aplink pasaulį keliaujantys panevėžiečiai žino, ką darytų kitaip

2018 m. pabaigoje panevėžiečiai Audrius ir Alma Sutkai dviem specialiai paruoštais pikapais „Nissan Navara“ išsiruošė į neįtikėtiną kelionę – per ketverius metus apkeliauti pasaulį ir aplankyti tūkstantį įspūdingiausių mūsų planetos vietų. Apkeliavę visą Amerikos žemyną, įveikę apie 90 tūkst. km ir trumpam grįžę į Lietuvą, keliautojai jau sako žiną, ką reikėtų daryti kitaip.

Problemos dėl kuro

A.Sutkus „Valstiečių laikraščiui“ vardina tris didžiausias problemas, kamavusias per kelionę po Ameriką: skardiniai ratlankiai, „AdBlue“ kuro sistema ir nereikalingas automobilių „viršsvoris“.

„Iš pradžių turėjau problemų su vieno automobilio skardiniais ratlankiais. Vienas ratlankis tiesiog ėmė ir trūko, liko tik šešios varžtų skylės ir blynas. Paskui du ratlankiai per siūlę pradėjo orą leisti, kol JAV nenusipirkau antro ratlankių komplekto labai vargau: ryte atsikeli – pusės oro padangoje nėra. Kol pripūti, laiko nemažai atima. Ir labiausiai erzina, kad tai nuolat kartojasi“, – pasakoja keliautojas.

Taip pat keliaujant nulinko abiejų automobilių oro pagalvių „ausys“, o didžiausias minusas – „AdBlue“ sistema. Ji, A.Sutkaus įsitikinimu, tai yra laikinas sprendimas, nes sistema nėra iki galo pritaikyta tarnauti ilgai.

„AdBlue“ šąla prie neigiamos 5 laipsnių temperatūros ir kol variklis veikia – viskas tvarkoje. Bet per naktį prie nedidelio minuso jis užšąla. JAV visi tolimųjų reisų vairuotojai šią sistemą „apgauna“ – tiesiogiai sujungia rėlę ir priedo visai nenaudoja. Tai dar sykį įrodo, kad ji nėra tobula. Jeigu neįpili priedo, įsijungia avarinis režimas, užgęsta ir neužsikuria variklis. Pietų Amerikoje apie jį iš viso nėra girdėję, norint įsipilti tekdavo važiuoti į kokį nors autobusų parką ir ieškoti“, – aiškina A.Sutkus.

Mažintų svorį

Įdomu, kad visos bėdos nutiko vienam automobiliui, o kitam nieko nebuvo. Tiesa, pastarasis maždaug 300 kilogramų lengvesnis.

„Jeigu keliautum šiaip sau, ne į kalnus, ne į Afriką, ne į kopas ar kalnus – namelių svoris gal ir nėra netinkamas. Bet jeigu jis būtų 300 kg lengvesnis, būtų žymiai maloniau važiuoti, mašina visai kitaip „kvėpuoja“, – kalba pašnekovas.

Jis sako atsisakysiantis tualeto ir dušo namelio viduje, mat šie dalykai nėra reikalingi: vidinį dušą net nebuvo minčių naudoti, o tualetų stygiaus nėra net Pietų Amerikoje – kempinguose, degalinėse, pakelės užeigose. Pora sakė, kad nė karto savo automobilyje įrengtu tualetu taip ir nesinaudojo.

„Tualetas mašinoje su visa įranga sveria apie 200–300 km, dar maždaug tiek sveria sunkūs plieniniai slenksčiai, buferis, gerbė ir kablys – žodžiu, lengvinti tikrai yra ką“, – skaičiuoja A.Sutkus.

Mašinas parduoda

Su šiais automobiliais keliauti po Afriką ar Indiją A.Sutkus neketina, pasak jo, jie per ryškūs, labai traukia aplinkinių dėmesį: „Kasdien po valandą tenka praleisi kalbantis su aplinkiniais, rodant mašinas ar žemėlapį. Smagu, kai turi laiko, bet kai neturi – truputį erzina, gal geriau tą valandą ar dvi praleisti apžiūrint vietą, kurioje esi.“

Jis teigia jau įdėjęs skelbimų apie parduodamas „Nissan Navara“, pasak jo, vieną mašiną nebūtų gaila parduoti už kokius 47 tūkst. eurų. Esą skambina vokiečiai, domisi lenkai ir pora lietuvių.

„Pažiūrėsiu, kaip seksis parduoti šiuos automobilius ir tuomet spręsiu, su kuriais važiuoti į Afriką ir Indiją. Kelionei į Australiją jau yra nupirkti du benzininiai „Nissan X-Trail“ su priekabomis. O toliau dar galvoju, bet jau nebenorėčiau pats gaminti ir tobulinti mašinų. Dar nežinau savo finansinių galimybių – priklausys kiek sėkmingai pavyks parduoti šias mašinas“, – kalba panevėžietis.

Įrengiant namus ant ratų teko apgalvoti daug detalių, pavyzdžiui, elektros energiją. A.Sutkaus teigimu, puikiai pasiteisino įrengtos saulės energijos baterijos.

„Saulėtose vietose jos veikė labai gerai. Tik kas 3–4 savaites reikėdavo prisijungti į tinklą. Kai važiavome šiauriau, pradėjo vėsti, temti, tuomet jau tekdavo kas savaitę“, – prisiminė Audrius. Tik pora prisipažino, kad nors labai kruopščiai rinkosi, kokius daiktus į kelionę imti, vis tiek jų pasiėmė gerokai per daug.

Kelionėje – 407 dienos

Per pirmąją kelionės dalį po Amerikos žemyną Audrius ir Alma paskaičiavo, kad iš viso kelionėje buvo 407 dienas, o su savo namais ant ratų nuvažiavo apie 90 tūkst. km – nuo Antarktidos keliavo per visą Ameriką iki šiaurės. Dabar automobiliai keliauja laivu iš Čikagos į Klaipėdą.

A.Sutkus sako, kad prieš keliaujant į gaisrų kamuojamą Australiją nusprendė kurį laiką pabūti Lietuvoje.

„Tokioje kelionėje pasiilgsti poilsio, reikia atsikvėpti ir bent trumpam nieko neveikti, nes beveik kiekviena diena kelionėje buvo kaip darbas: išvakarėse suplanuojame kitą dieną, atsikeliame, pavalgome, susitvarkome, susiruošiame automobilį, pasiruošiame maisto ir važiuojame. Reikia dar ir apsipirkti, ir išsiskalbti, ir dujų susirasti kur pasipildyti. Kiekvieną dieną – nauja nakvynės vieta, tad ir ją dar reikia rasti. Kiekviena diena buvo kaip darbas“, – pasakoja A.Sutkus.

Labiausiai jiems įsiminė pirmasis kelionės taškas – Antarktida. Porą ten žavėjo viskas: atrodė, lyg kita planeta – ledynai, gyvūnai, spalvos... Jiems kirba mintis po „1000 WOW“ ten grįžti su kokia nors ekspedicija, kad galėtų geriau pažinti tolimąjį nesuvokiamo grožio žemyną.

Sužavėjo Antartkida

„Antarktida yra tokia vieta, kuri žmogui dažniausiai atrodo kaip nepasiekiama svajonė, nes labai toli ir brangu. Bet Antarktidą rekomenduoju pamatyti kiekvienam ir tai daryti reikia ilgai nedelsiant. Mums plaukiant laivu iš Ušuajos mokslininkai pasakojo, kad keliautojų skaičių į Antarktidą per ateinantį dešimtmetį reikės mažinti perpus, o tai neišvengiamai didins kainas“, – kalba A.Sutkus.

Jo manymu, keliautojai tada mokės gal keturis kartus brangiau negu dabar.

Kiek kainuoja ten nukeliauti? Visų pirma, reikia atvykti į Ušuają, esančią Argentinos pietuose, o tuomet kelių savaičių kelionę laivu galite įsigyti nuo 8–9 tūkst. eurų žmogui. Jeigu norite kajutėje būti tik dviese, be jokių svetimų žmonių – tuomet teks pakloti daugiau, iki 15 tūkst. eurų.

A.Sutkaus teigimu, būna nemažai paskutinės minutės kelionių – tereikia nebijoti nuskristi į Ušuają ir ten susimedžioti pasiūlymų. Jis girdėjo, kad taip už kelionę gali tekti sumokėti vos 5 tūkst. eur.

Džiaugiasi Lietuva

Pasak A.Sutkaus, mes kartais neįvertiname to, ką turime ir kokioje gražioje bei saugioje šalyje gyvename. Džiaugsmas vėl atsistojus ant Lietuvos žemės, pasak jo, atperka visus gimtinėje susikaupusius reikalus ir ilgos kelionės nuovargį.

„Kai kirtome sieną, man norėjosi stoti ir pabučiuoti žemę. Iš tiesų man šitas kraštas po to, ką mačiau ir pažinau, tapo šventas. Ir nereikia burnoti, kad gyvenam labai blogai“, – patikina Audrius. Įveikę 90 tūkst. km, apkeliavę tris žemynus ir beveik visas jų valstybes, sutuoktiniai įsitikino, kad lietuviai be reikalo dejuoja dėl mokesčių naštos, kuri kitur žymiai didesnė.

Jis pastebi, kad paskutiniais metais sureikšminta ekologija tampa tik snobiškos Europos problema – tarsi nebėra dėl ko daugiau rūpintis. Kas ta ekologija? Automobiliais įveikę Čilę, Boliviją, Braziliją, Meksiką panevėžiečiai suprato, kad Pietų Amerikoje žmonės net nežino, ką reiškia žodis „ekologija“.

„Kaip tik šiuo metu ten skelbiamas žolės deginimo sezonas. Pas mus tai nusikaltimas, vos ne gamtos žudymas, o ten niekas kitaip nė neįsivaizduoja dirvožemio atnaujinimo, jiems pelenai – geriausia trąša. Vabaliukai ir kita gyvastis jau būna pasislėpę, tad žmonės ant laukų pila degų skystį ir visa jėga šaukiasi ugnį, kad naują sezoną pasitiktų su atšviežintais laukais“, – pasakoja keliautojas.

Bolivijoje keliautojus nustebino baisūs šiukšlynai ir atliekų krūvos. „Dauguma stebisi šiukšlynais Afrikoje, bet Bolivijoje vaizdai dar klaikesni: sąvartynai virš galvos, šunys po konteinerius knisasi, žmonės šiukšles pila tiesiai į išsausėjusių upių vagas, kurios po potvynių viską nuneša į vandenyną ir visiems būna švaru. Va čia tai ekologija! Tai ne automobilių tarša Lietuvoje“, – ironijos neslepia A.Sutkus.

A.Sutkus sako, kad šiam projektui ruošėsi ne vienerius metus: kaupė santaupas, ieškojo rėmėjų, ruošė techniką. Mėnuo „1000 Wonders Of The World“ kelionėje šeimos biudžetui atsiėjo mažiausiai 3 tūkst. eurų. Porai liko įveikti apie 160 tūkst. km, tad dabartiniu tempu kelyje dar žada praleisti mažiausiai 4–5 metus.

Rekomenduojami video