„Lietuvos, ir ne tik jos, politikai nuolat siūlo piliečiams įvairiausius tikslus ir ragina jų siekti. Tikslai, rodos, patrauklūs, bet ar kas nors bandė išsiaiškinti, ko žmonėms iš tikrųjų reikia, kas juos nuvilia, o kas suteikia laimę?“ – klausia Benediktas Lapienius iš Panevėžio.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Apie gerovės valstybę jau pradėta kalbėti ir Lietuvoje, tačiau laimės statistikos vis dar vengiama, tokio rodiklio storose Lietuvos statistikos departamento ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje nėra. Tad belieka remtis tarptautiniais laimės lygio tyrimais. Kone išsamiausiai pasaulio laimę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report).

Tyrimo autoriai rašo, kad matas laimei apskaičiuoti yra gyventojų nuomonė, ar jie yra ar nėra laimingi. Paprastas, bet daug sakantis klausimas „Ar esate patenkinti savo gyvenimu?“ Atsakymai į jį išdėstyti skalėje nuo 0 (labai nepatenkintas) iki 10 (labai patenkintas). Šiuos atsakymus galima gretinti su daugybe įvairiausių veiksnių. Dažniausiai jie susiejami su apklaustųjų ekonomine padėtimi (pajamomis, užimtumu); šeimine padėtimi (ar turi/neturi šeimos, vaikų); sveikata (fizinė ir psichinė, gyvenimo trukmė).

Tyrimas atskleidė ne vieną dėsningumą. Svarbus faktas – Vakarų šalių visuomenėse psichikos sveikata daro ženklesnį neigiamą poveikį laimei nei pajamos, darbas ar ligos. Ir kitose pasaulio šalyse fizinė sveikata yra svarbi, tačiau niekur ji nebuvo svarbesnė už psichinę sveikatą.

Šeima, išsilavinimas taip pat buvo svarbus veiksnys, bet visose šalyse pajamos buvo svarbesnės už švietimą. Paaiškėjo, kad staigus pajamų padidėjimas nepadidina laimės, nes didelės pajamos dažnai sukelia stresą bei nerimą.

Reikšminga tyrimo išvada – kad padidėtų pasitenkinimas gyvenimu, reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikams, jų lavinimui ir užimtumui. Išsprendus vaikystės problemas, būtų galima išvengti daugelio problemų užaugus.

Vaiko gerai emocinei sveikatai ir jo elgesiui svarbu tėvų pajamos, geras išsilavinimas, tačiau dar svarbiau – darnūs motinos ir tėvo santykiai, šiltas bendravimas su vaiku.

Kad turtas ne viską lemia, įrodo faktas, kad JAV pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo 1960 m. padidėjo tris kartus, bet visuomenės laimės lygis nepadidėjo, gal net sumažėjo. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui vis dar auga, tačiau laimės mažėja, nes žmonės nepatenkinti švietimo, socialinės ir sveikatos apsauga.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną faktą– ekonomikos augimas yra didesnis tose šalyse, kuriose pasitikėjimas valstybe, jos valdymu didesnis. Pasitikėjimas valdžia, be abejo, susijęs su korupcijos paplitimu. Korupcijos apraiškų mažiausiai sutinkama ekonomiškai stipriose valstybėse. Taigi atsakingas šalies valdymas gerina jos laimės indeksą.

Jį gerina ir laisvės pojūtis, nepriklausymas nuo kitų nuomonių ir interesų, galimybė gyventi taip, kaip norisi, kai turi galimybę elgtis socialiai atsakingai. Laimingi žmonės yra dosnesni – savo lėšų jie skiria fondams, labdarai.

Laimės tyrimo rezultatai parodė, kad šiuo metu laimės indeksas aukščiausias Norvegijoje. Po jos rikiuojasi Danija, Islandija, Šveicarija, Suomija, Nyderlandai, Kanada, Naujoji Zelandija, Australija, Švedija.Lietuva pagal šio tyrimo duomenis yra 52 vietoje pasaulyje.