Didžioji dalis gyvūnų prieglaudų yra ne pelno siekiančios organizacijos, sako VšĮ „Gyvūnų namai“ direktorė Danguolė Valentinaitė. Anot jos, dažniausiai prieglaudos išsilaiko dėl žmonių paramos, tačiau yra ir tokių, kurios gali paprašyti pinigų, norint pasiimti augintinį. 

„Mano kaimynė norėjo iš prieglaudos pasiimti katę. Jai pasakė, kad teks sumokėti 20 eurų. Ar reikia mokėti prieglaudoms, norint iš jų pasiimti gyvūną?“ – teiraujasi LRT RADIJO klausytoja.

VšĮ „Gyvūnų namai“ direktorė D. Valentinaitė tikina, kad dažniausiai mokesčiai tiek pasiimant, tiek atiduodant gyvūną nėra taikomi.

„Vis dėlto žinau Kaune, Alytuje ir Klaipėdoje veikiančią UAB organizaciją, kuri ima mokestį. Kitos prieglaudos ir organizacijos mokesčio netaiko. Retais atvejais prieglaudos gali prašyti pinigų už augintinio „čipavimą“, – aikšina ji.

Pasak D. Valentinaitės, žmonės gali rinktis, į kokią gyvūnų prieglaudą kreiptis: „Visą informaciją galima rasti internete. Jei žmonės neturi prieigos prie interneto, gali kreiptis į mieste esančias organizacijas, prašyti kelių telefono numerių.“

Organizacija, kuri taiko mokesčius, dažniausiai negali išsilaikyti. „Kai kurios prieglaudos yra ne pelno siekiančios, bet Lietuvoje veikia ir viena organizacija, kuri veikia UAB principu – siekia pelno ir gali paprašyti pinigėlių už gyvūno atidavimą ar pasiėmimą iš prieglaudos“, – pabrėžia direktorė.

VšĮ „Gyvūnų namai“ direktorė D. Valentinaitė sako, kad ne pelno siekiančios prieglaudos išsilaiko dėl gerų žmonių paramos: „Mums padeda visuomenės skiriami 2 procentai ir kita teikiama labdara.“