R. Dovydėno pieš.

Žiniasklaida suranda tvirtinančių, kad vyro ir moters santuoka meilės ir santarvės neprideda, kad ir be jos galima būti laimingam. Netgi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą valstybės turi pripažinti ir teikti teisinę apsaugą įvairiems šeimos modeliams: santuokinėms šeimoms, nesusituokusioms poroms, vieno tėvo šeimoms ir kt. Ar tikrai tradicinė šeima jau atgyveno?“– klausia Beatričė Klimavičienė iš Varėnos

G. Navaitis

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Pokyčiai šeimos santykių srityje vyko ir anksčiau, ir dabar. Naujų sugyvenimo būdų pripažinimas grindžiamas teise ir pagarba asmeninio pasirinkimo laisvei. Naują socialinių ryšių realybę liudija ne santuokoje gimusių vaikų dalies didėjimas. Antai Lietuvoje 1985 m. nesudariusiems santuokos tėvams gimė 4,5 proc. vaikų, o 2018 m. ne santuokoje gimė 29 proc. vaikų.

Galima ginčytis ir ginčytis, kuris požiūris į šeimą teisingesnis. Tačiau tikslesnis esamos šeimų padėties ir jos pokyčių aptarimas turėtų remtis tikslesniais vertinimo požymiais. Vienu iš jų galėtų būti skirtingo šeiminio statuso žmonių laimė, apibūdinama ne momentiniais išgyvenimais, o pagal bendrą pasitenkinimą esama padėtimi ir požiūrį į ateities perspektyvas. „Laimės“, „pasitenkinimo gyvenimu“ tyrimas yra parankus aptariant visuomenės pokyčius, nes išsamiausiai atskleidžia jų rezultatą. Todėl toks aptarimas parankus ir šeimų analizei.

Yra užsienio šalyse surinktų duomenų, liudijančių, kad susituokę ir darnioje šeimoje gyvenantys asmenys yra laimingesni. Tačiau laimės ir šeiminio statuso sąryšis gali būti nulemtas kultūrinio konteksto, šalies tradicijų.

Lietuvoje apklausta 1 000 vyresnių nei 18 metų žmonių iš 19 miestų ir 31 kaimo. 9,7 proc. apklaustųjų pritarė nuomonei, kad „metai buvo laimingi, ateityje gerovė stiprės“. Nuomonei, kad „metai buvo laimingi, ateityje teks daug stengtis, kad gerovė išliktų“ pritarė 37,6 proc. Šiuos apklaustuosius pagal laimingumą galima priskirti pirmajai grupei – taigi, iš viso 47,3 proc.

Antroji grupė – tai nesidžiaugiantys esama padėtimi, bet tikintys permainų į gera: „Metai nebuvo laimingi, tikiuosi permainų į gera.“ Jai priklausytų 35,4 proc. apklaustųjų. Trečioji, „nelaimingiausių“, grupė, kuriai priklausė 16,7 proc. – tai nusivylę dabartimi ir nieko geresnio nesitikintys ateityje asmenys. 0,6 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė.

Analizuojant išskirtas grupes aiškėja, kad didžiausią įtaką laimės išgyvenimui daro amžius (laimingiausi 18–29 metų amžiaus respondentai), išsilavinimas (aukštesnio išsilavinimo respondentai buvo laimingesni nei žemesnio), socialinė padėtis (laimingiausi jautėsi specialistai, mažiausiai laimingi bedarbiai ir pensininkai), pajamos (laimingesni gaunantys aukštesnes pajamas) ir gyvenamoji vieta (laimingesni gyvenantys sostinėje ir didesniuose miestuose).

Skirtingos lyties ir skirtingos šeiminės padėties asmenys gerai atstovavo Lietuvos gyventojų pasiskirstymui. Buvo apklausti 469 vyrai ir 531 moteris. Didžiausią apklaustųjų grupę sudarė vedę vyrai ir ištekėjusios moterys – 470; našlių būta 181; nevedusių ir netekėjusių – 140; išsiskyrusių – 120; gyvenančių drauge, bet neįregistravusių santuokos – 89.

Abejonių nekelia, kad laimingiausi yra susituokę, mažiau laimingi gyvenantys drauge, bet neįregistravę santuokos, kone tiek pat laimingi nevedę ir netekėjusios. Mažiausiai laimingi išsiskyrę ir išsiskyrusios, o už juos nelaimingesni – našliai ir našlės.

Taigi, daugelis žmonių pritaria požiūriui, kad laimingo gyvenimo prielaida yra darni šeima. Tyrimo duomenys patvirtina, kad įregistravusieji vyro ir moters santykius santuoka yra laimingesni nei pasirinkusieji kitas vyro ir moters santykių formas.