Grybų gausa privertė grybautojus domėtis įstatymais, kuriais ketinta apriboti riešutų, uogų ir grybų rinkimą privačioje žemėje. Seimas kol kas neuždraudė rinkti riešutus, grybus ar uogas privačioje žemėje, esančioje arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų.

Nepažįsti grybų ir miško savininko – neik grybauti?

Du rimti biržiečiai vyrai išėjo grybauti ir sutiko moteriškę. Ši vyrus iš miško vijo, sakė, kad čia yra jos valdos.

Vyrai iš miško pasitraukė. Ne todėl, kad, anot jų, rėksnės moteriškės ar vilko išsigando, o dėl to, kad grybų nerado.

Grybauti draugai ruošėsi gražiame Skultiškių miške. Apvažiavo jie gražuolį tvenkiniu tapusį karjerą, miško gėrybes rinkti galvojo iš kitos pusės. Matę jie miške sodybą, nes kelias tiesiog į ją nuvedęs. Pamatę, kad sodyba gyvenama, vyrai pasukę atgal, grįžę į mišką. Pavažiavę gal pusę kilometro ėmė ieškoti grybų. Neilgai trukus išvydo moterį. Ėmė ją kalbinti, klausinėti apie grybus. Moteris tylėjusi. Po kurio laiko ratą apsukę vyrai vėl tą pačią moteriškę pamatė.

„Čia mano valdos, jūs mano grybus renkate“, - prabilusi, kaip pasirodo, miško gyventoja.

Gal trečią kartą miške sutikta ta pati moteris, anot vyrų, ėmusi šaukti.

„Rėkė, ar mes ne vagys, kad po jos valdas slankiojame. Pikta buvo, juokais atšoviau, kad mes tikrai ruošiamės vakare ją apvogti, todėl tegu iš anksto miške stovinčio mūsų automobilio numerius užsirašanti“, - pasakojo Biržuose gyvenantis vyras.

Namo parvažiavę draugai vis tik ėmė galvoti, o gal tikrai jie elgėsi neteisėtai ir į svetimos moters valdomus gamtos turtus buvo nusitaikę? Todėl ir pasidalijo dvejonėmis, kad apie tai laikraštyje žmonės perskaitytų ir žinotų, ar susiruošus uogauti, grybauti ar riešutauti būtina išsiaiškinti, kas yra miško savininkas. Ir kaip reikėtų tą savininką, miške netyčia sutiktą, atpažinti? Ar jis turėtų tapatybės bei miško nuosavybės dokumentus parodyti, kad grybautoją iš miško galėtų išvaryti?

Žmogus tikino, kad jokių ženklų, žyminčių privačią valdą ar įspėjančių apie draudimą rinkti grybus, jis su draugu nematęs. O gal jau įsigalioję kokie nors įstatymai, kad grybauti privačioje žemėje negalima?

Draudimas galioja aplink sodybas

Seime virė diskusijos - Aplinkos ministerija siūlė keisti įstatymą, kuris draudžia žmonėms grybauti ir uogauti privačiuose miškuose ir žemėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų. Birželį vykusiame posėdyje politikai tokių pakeitimų nepriėmė, nes pritrūko balsų. Sprendimas nukeltas rudens sesijai.

Aplinkos ministerijos atstovas patikino, kad šiuo metu galioja buvusi įstatymo nuostata. „Laukinės augalijos išteklių naudotojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka naudoti laukinės augalijos išteklius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą”, - skelbia Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnis. Tokia nuostata galioja jau daugiau nei 20 metų.

Tad grybautojai, uogautojai ir riešutautojai turėtų vengti gėrybių ieškoti netoli sodybų, jeigu neturi šeimininko leidimo.

Alfreda Gudienė