Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar žinote, ką galite veikti savo kieme, o už ką – gauti baudą?

Net ir nuosavo namo kieme nukirstas medis ar kūrenamas laužas gali užtraukti baudą, LRT RADIJO laidoje „10–12“ sako specialistai. Anot Vilniaus savivaldybės atstovo Dariaus Mitrofanovo, bauda gresia ne visada, pavyzdžiui, kūrenti kepsninę galima, jeigu laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Nurodė aštuonis didžiausius gyventojų nusižengimus

Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Edmundas Greimas nurodo, kad jis savo kieme niekada nedarytų aštuonių dalykų: nekirstų medžio, neplautų automobilio, nedegintų žolės ar šiukšlių, nekurtų laužų atvira liepsna, nestatytų automobilio ant žaliosios dangos, nevažinėtų automobiliu, iš kurio laša tepalai ar kiti skysčiai, nedėtų šiukšlių šalia konteinerių, nepaliktų šuns ekskrementų ir neleistų netvarkingai automobilio signalizacijai drumsti miestiečių ramybės.

Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vadovas D. Mitrofanovas atkreipia dėmesį – nors yra išlygų, už paminėtas veiklas galima sulaukti ir piniginių baudų. Specialistas pateikia pavyzdį – už tai, kad šiukšlių maišą padėsite šalia konteinerio, kai šis pripildytas, baudos tikrai negausite, bet už šalia konteinerių paliktus nereikalingus baldus ar kitas stambiagabarites atliekas galite būti nubausti.

Komentuodamas kitas išvardytas veiklas D. Mitrofanovas nurodo, kad kirsti medžius nėra draudžiama, tačiau tam reikalingas savivaldybės leidimas. Dėl kaukiančios automobilio signalizacijos bausmės nesulauksite, jei ji suveikė dėl apsaugos, tačiau, jeigu signalizacija sugedo ir ilgą laiką trukdo aplinkiniams, galite būti nubaustas pinigine bauda.

Kurti laužus teoriškai galima, tačiau laužai turėtų būti nutolę per 30 metrų nuo bet kokio pastato, taigi saugiai kūrenti laužą mieste beveik neįmanoma. Kitokie priešgaisriniai reikalavimai taikomi kepsninėms – nuo pastato jos gali būti nutolusios per šešis metrus.

Be jokių išlygų draudžiama deginti žolę, statyti automobilį ant žaliosios vejos ar šaligatvių, palikti šuns ekskrementus ir tam neskirtoje vietoje plauti automobilį.

Prieš kertant medį būtina kreiptis į savivaldybę

Bene daugiausia klausimų gyventojams paprastai kyla dėl medžių kirtimo, automobilio plovimo ir kepsninių deginimo.

D. Mitrofanovas paaiškina, kad reikalavimas prieš kertant medį gauti leidimą galioja ir privačių namų savininkams, jei medžio kamieno skersmuo didesnis nei 20 cm. „Derėtų kreiptis į savivaldybės želdynų poskyrį. <...> Situacija apsvarstoma, išduodamas leidimas. Be abejonės, tą medį įvertins ekspertai. Taip dabar yra reglamentuota“, – tvirtina D. Mitrofanovas.

E. Greimas pripažįsta – toks reikalavimas jį stebina, nes neretai privačių namų savininkai kirsti norimus medžius patys ir sodino. Jis svarsto, kad tokį reikalavimą nulėmė jautri žmonių reakcija į viešose erdvėse kertamus medžius.

„Galbūt tai vyriausybės reagavimas į kelis metus stebimą visuomenės susierzinimą dėl to, kad labai daug medžių buvo išpjauta viešosiose erdvėse – parkuose, skveruose – prisidengiant, kad tai – gatvių, parkų ir skverų rekonstrukcija. Manyčiau, kad gal šis vyriausybės nutarimas nukreiptas ne visai tuo adresu“, – įsitikinęs E. Greimas.

D. Mitrofanovo nuomone, nors leidimą gauti būtina, mažai tikėtina, kad nuosavo namo savininkui bus neleista kirsti medžio, kurį jis pats kažkada pasodino.

Už automobilio plovimą gresia 600 eurų bauda

Draudimas plauti automobilį, anot D. Mitrofanovo, susijęs su tarša – paprastai plaunant automobilius naudojami specialūs plovikliai, kurie, plaunant ne specialiai tam skirtose vietose, patenka į lietaus vandens surinkimo kanalus, gruntą. Specialisto teigimu, plovykloms taikomi reikalavimai nuotekas valyti, todėl tokių pasekmių išvengiama.

E. Greimas antrina, kad žalą aplinkai daro ne tik specialūs plovikliai: „Pirmiausia, nuo paties automobilio nuplauti teršalai keliauja į gamtą. Mes ir dulkes nuplauname, gali į aplinką patekti ir tepalo likučiai, ir stabdžių trinkelių dulkės. Kai viską nuplauname, pavyzdžiui, daugiabučio namo kieme, tarša keliauja į lietaus vandens surinkimo kolektorius ir toliau patenka į mažus upelius, o vėliau ir į upes.“

Vis dėlto D. Mitrofanovas pastebi, kad per metus pasitaiko vos keli atvejai, kai žmonės praneša apie kiemuose plaunamus automobilius. Specialisto tvirtinimu, dėl to dažniausiai kreipiasi privačių namų savininkai.

Pasiteiravus, ar tokios pačios taisyklės galioja ir kaimiškoms vietovėms, specialistai pabrėžia, kad draudimai galioja dėl daromos žalos gamtai, todėl reikalavimai iš esmės turėtų galioti visur.

Nustačius, kad automobilis plaunamas tam neskirtoje vietoje, pirmą kartą skiriamas įspėjimas. Pakartojus nusižengimą bauda gali siekti iki 600 eurų.

Vietoje lapų deginimo siūlo kelias alternatyvas

Kaip minėta anksčiau, kūrenti laužų dėl priešgaisrinio saugumo reikalavimų miestuose negalima, tačiau tokie atvejai pasitaiko gana dažnai, nes kai kurios sodų bendrijos priklauso miestų teritorijoms. D. Mitrofanovas pabrėžia – jeigu laužą norima kurti, kad būtų sunaikintos žaliosios atliekos, visada reikėtų pasirinkti galimybę jas kompostuoti.

E. Greimas laikosi tos pačios nuomonės. Jo teigimu, prieš deginant lapus ar kitas žaliąsias atliekas gyventojai turėtų pasvarstyti, ar apskritai tai reikalinga, galbūt atliekas galima tiesiog palikti: „Jeigu negalime palikti ten, kur guli, gal užtektų sugrėbti į kažkokias krūvas (ar su specialiais siurbliais, ar su grėbliais) ir palikti ar užkasti į dirvą. Taip dirva būtų patręšta, tokiu būdu nukritusiuose lapuose esančios organinės medžiagos būtų grąžintos atgal į ciklą.“

E. Greimo teigimu, jei nėra galimybės žaliųjų atliekų nei palikti ar užkasti, nei kompostuoti, jas galima vežti į skaidžių atliekų surinkimo aikšteles. „Jeigu nepavyksta nė vieno iš mano anksčiau paminėtų būdų pritaikyti, kaimo vietovėse, be abejo, galima atliekas deginti, bet, kaip jau buvo minėta, reikia laikytis tam tikrų priešgaisrinių reikalavimų, siekiant išvengti turto sunaikinimo“, – sako E. Greimas.

 

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Rekomenduojami video