Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bendravimas turi būti malonus abiem pusėms

„Vasarą daug daugiau bendraujama, užmezgama naujų pažinčių. Kaip reikia tinkamai komunikuoti?“ – klausia Vida.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Gebėjimas efektyviai komunikuoti apibūdinamas terminu asertyvumas. Kas tai? Angliškas veiksmažodis to assert reiškia teigti, pareikšti savo nuomonę. Tai efektyvaus komunikavimo apibrėžimas. Ir išties pokalbio metu abiem bendraujantiesiems svarbu pasiekti savo tikslus. Pavyzdžiui, ant stalo padėtas gražus apelsinas. Dviem žmonėms vienodai jo reikia. Vienas tvirtina, kad nori apelsino, ir kitas teigia tą patį. Kokie galimi sprendimai?

Galima nusileisti (kaip sakoma, duoti durniui kelią) arba kovoti už savo interesus, gal net panaudojant jėgą. Logiška būtų apelsiną pasidalyti, bet abu oponentai su tuo nesutinka. Svarbu šiuo atveju paklausti: „Kam tau tas apelsinas?“ Vienam galbūt reikia jo žievelės pyragui pagardinti, kitas iš jo išsispaustų sulčių...

Asertyvumas – tai siekis išsiaiškinti abiejų pusių interesus, o tada mąstyti, kaip juos patenkinti. Galbūt iš tiesų vertėtų išsispausti iš apelsino sulčių, atskiesti jas vandeniu ir abiem atsigerti, o žieveles panaudoti pyragui. Deja, realus gyvenimas sudėtingesnis, tačiau pats principas – siekti, kad abi pusės laimėtų, – jums pravers. Bendravimas turi būti malonus abiem pusėms. Mes negalime savo norų primesti kitiems – jie ne visada bus suprasti, priimti, malonūs. Be to, šitaip ir pirmą įspūdį galime sugadinti.

Dažniausiai bendraujame stovėdami vienas priešais kitą (paprastai taip vyksta ir ginčas su oponentu). Įsimylėjėliai kavinėje stengiasi atsisėsti šalia vienas kito, arba, net sėdėdami vienas priešais kitą, kartkartėmis paliečia mylimojo ranką. Mums belieka imti iš jų pavyzdį, ypač jei nesirengiame ginčytis. Taigi, geriau būti arčiau ir šalia, negu vienas priešais kitą. Net jei nesutariame, buvimas šalia padeda pasijusti vienos komandos žaidėjais – tai didina komfortą, skatina skelbti paliaubas.

Įvaizdžio ekspertai kalba ir apie kūno judesių sutapimą. Pastebėkite, kaip du artimi žmonės bendrauja kavinėje. Kai jis palinksta į ją, ir ji palinksta į jį, kai jis gurkšteli gurkšnį kavos, ir ji atsigeria, atsako tuo pačiu. Žinoma, daro tai nesąmoningai. Tačiau galime mokytis šio metodo ir sąmoningai daryti tai, ką daro pašnekovas: pvz., pakartoti jo judesį. Kai jis pajus, kad juo domimasi, kalbėtis bus lengviau.

Tas pat taikytina ir kalbant apie akių kontaktą. Dažnai kalbėdamas žmogus žvelgia į šoną, tai rodo jo nepatiklumą, varžymąsi. Žinoma, įkyriai spoksoti nedera. Norėdami pasitikrinti, ar ne per daug įkyriai žvelgiate, paklauskite savęs, ar prisimenate pašnekovo akių spalvą? Jei taip, vadinasi, žvelgėte pakankamai atidžiai, jei ne, dar pažvelkite, nusišypsokite, ir pašnekovas atsakys jums šypsena.

Svarbu ir balsas. Vilkas pasakose ne šiaip sau plonina liežuvį. Moteriai svarbu savęs paklausti, ar ji nori sužavėti, ar bendrauti kaip specialistė, nes vienu metu šių vaidmenų nepavyks kurti. Kalbėdama dalykiškai ji pasitelks žemesnį balso tembrą, o gundydama – aukštesnį.

Prisistačius ypač vertėtų atsisakyti save menkinančių žodžių. Buvo atliktas įdomus tyrimas: 500 firmų sekretorėms paskambinus buvo užduotas klausimas, į kurį jos nebuvo kompetentingos atsakyti. Vienos pašnekovės atsakė: „Aš tik sekretorė, aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą“. Kitos pasakė: „Aš atstovauju sekretoriatui, tuoj pabandysiu jums padėti, sujungsiu su kompetentingu asmeniu.“ Po metų buvo pasidomėta, kaip sekasi minėtoms sekretorėms. Tos, kurios sakė, kad yra tik sekretorės, jomis ir liko, o tos, kurios teigė, kad bet kokiu atveju padės išspręsti problemą, buvo pakilusios laipteliais aukščiau. Išvadas pasidaryti nesunku.

Rekomenduojami video