Prasidėjusi vasara vilioja būsimų malonumų viltimis, tačiau neretai poilsio išsiilgę žmonės pamiršta atsargumą ir puola mėgautis atostogomis, negalvodami apie pasekmes. Viena iš smagiausių atrakcijų – vandens pramogos – nesilaikant taisyklių gali tapti didelės tragedijos priežastimi.

Kaip skęstama?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 815 skenduolių, iš jų 35 vaikus. Vien pernai paskendo 156 žmonės, iš jų 8 vaikai.

Kodėl vanduo kasmet pasiglemžia tiek daug gyvybių? Pasak visuomenės sveikatos specialistų, nuskęstama dėl įvairių priežasčių: dėl neblaivios būklės, vaistų poveikio, traukulių, nelaimingų atsitikimų plaukiojant valtimi, nepakankamos vaikų priežiūros. Statistika rodo, kad apie 60 proc. skendimų būna vasarą, ypač savaitgaliais, ir maždaug 60 proc. skęstančiųjų moka plaukti.

Net nedidelis kiekis vandens, patekęs į burną, sukelia gerklų mėšlungį. Pasak gydytojos Jurgitos Vasiliauskaitės-Treinavičienės, skęstančiajam dėl deguonies trūkumo praradus sąmonę, 90 proc. atvejų gerklų mėšlungis atsipalaiduoja, ir vandens patenka į kvėpavimo takus. Įkvėptas vanduo sukelia bronchų spazmą ir tiesiogiai pažeidžia plaučius – vystosi plaučių edema (tinimas) ir kitos komplikacijos. „Dažniausios mirties priežastys – uždusimas įkvėpus, prigėrus vandens ar dėl gerklų mėšlungio, taip pat kaklo slankstelių lūžimas, galvos traumos, širdies sustojimas“, – aiškino gydytoja.

Vėsesniame vandenyje dėl temperatūros skirtumo dažnai raumenis sutraukia mėšlungis. Jis dažniausiai ištinka tuos žmones, kurių organizme yra elektrolitų disbalansas (trūksta kalio, magnio, kalcio ar B grupės vitaminų), arba tuos, kurių mityba nevisavertė, kurie nesaikingai vartoja kavą, alkoholinius gėrimus. Pradėjus tampyti mėšlungiui, reikia kiek galima ištempti tą vietą, kur raumenys sutraukti, stengtis pamasažuoti, kol atlėgs. Reikėtų neišsigąsti, o plūduriuoti vandens paviršiuje ant nugaros, kol nurims mėšlungis arba kol sulauksite pagalbos.

Vanduo gydo

Vanduo gali būti ir puikus gydymosi būdas. Maudynės grūdina organizmą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, termoreguliaciją. Įbridus į vandenį, kyla apsauginė organizmo reakcija į galimą atšalimą: odos kraujagyslės susitraukia, todėl kraujas užpildo vidaus organus, pakyla kraujospūdis. Jaučiamas šaltis, drebulys, pašiurpsta oda. Tai pirminė reakcija, kuri trunka vos keletą sekundžių. Vėliau kraujagyslės išsiplečia ir kraujas persiskirsto. Jaučiama, kaip po kūną pasklinda šiluma, oda sušyla ir parausta. Kraujagyslių susitraukimas, o paskui išsiplėtimas – puiki kraujotakos mankšta.

Labai naudinga ir mankšta vandenyje, nes judant vanduo stipriau veikia visą kūną ir raumenis. Tokios procedūros rekomenduojamos žmonėms, sergantiems osteochondroze, ankstyvos stadijos skolioze, kitomis stuburo ligomis. Jei maudotės banguojančioje jūroje, gaunate nemokamą masažą, kuris pagerina raumenų tonusą, kraujotaką ir odos elastingumą. Sūriame jūros vandenyje ištirpę natrio, magnio, kalio, bromo, jodo jonai nusėda ant odos, prasiskverbia į žmogaus organizmą ir dar ilgą laiką žadina odos kraujotaką.

Pavojus vyrams

Reikia nepamiršti, kad maudymasis dar nespėjusiame įšilti vandenyje gali baigtis labai liūdnai, ypač stipriosios lyties atstovams. Po maudynių šaltame vandenyje, pasisėdėjimų ant šaltos žemės ne vienas vyras paskui yra priverstas kreiptis į medikus.

Profesoriaus fiziologo Edgaro Stankevičiaus teigimu, po šaltų maudynių vyrai dažniausiai pajaučia aštrų skausmą tarpvietėje, perštėjimą šlapinantis, jiems pakyla temperatūra. Pasimaudžius šaltame vandenyje gali užklupti ūmus prostatitas – prostatos uždegimas. Jį gali sukelti ne tik šaltos maudynės, bet ir patekusi infekcija, persirgtos prostatos ligos, šlapimo takų procedūros, silpna imuninė sistema, lyties organų ir dubens srities traumos, dažna vibracija, lytinė abstinencija arba nesaikingumas. Ūmus uždegimas dažnai pereina į lėtinį ir gali kartotis žmogui išsekus ar patyrus stresą.

Telkinių švara

Utenos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Irena Putrimienė teigė, kad daugelis poilsiautojų užmiršta pasidomėti, ar vandens telkinio kokybė atitinka leistinas normas. „Netyčia prarijus gurkšnelį užteršto vandens, galima užsikrėsti dizenterija, salmonelioze ar kitomis bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, gali išberti odą. Dėl vandens taršos gali prasidėti ir šlapimo, lytinių takų ligos, akių gleivinės uždegimas“, – sakė ji.

Poilsiautojams, ypač mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir nuo alergijos kenčiantiems ar odos ligomis sergantiems asmenims, nepatariama maudytis žydinčiame vandenyje. Kadangi į gilesnius žydinčio vandens sluoksnius patenka mažiau ultravioletinių saulės spindulių, jame ilgiau išlieka gyvybingi kenksmingi mikroorganizmai.

Reikėtų vengti žemės ūkyje naudojamomis trąšomis bei pesticidais užteršto vandens, pavojingos ir vandenyje esančios skalbimo priemonių priemaišos. Jos sudaro palankias sąlygas veistis dumbliams, kurie gali sukelti alergines akių bei odos reakcijas, niežulį, o maudynių metu netyčia prarijus tokio vandens galima ir sunkiai apsinuodyti. Tiems, kurių apsauginė sistema nusilpusi ar pažeista, susidaro palanki terpė šlapimo, kvėpavimo, virškinamojo trakto, sąnarių bei minkštųjų audinių infekcijai, taip pat įvairiems dermatitams.

Tyko hepatitas A

Atkreipti dėmesį į vandens taršą pataria ir šeimos gydytoja Raimonda Gabrinaitytė. „Vanduo gali būti užterštas šigelomis, įvairiomis e. Coli atmainomis, salmonelėmis, liamblijomis. Liga dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, dujų kaupimusi žarnyne, sumažėjusiu apetitu, viduriavimu, karščiavimu. Vandenyje taip pat gali būti noravirusų, hepatito A sukėlėjų, kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Maudytis užterštame vandenyje ypač pavojinga vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos, tačiau, pvz., hepatitu A galima užsikrėsti ir gurkštelėjus nedidelį užteršto vandens kiekį. Parazitinių ligų simptomai dažniausiai išryškėja vėliau. Jei pradedama dažniau viduriuoti, atsiranda neaiškios kilmės alerginių bėrimų, būna neaukšta temperatūra, pablogėja apetitas, kartais pykina, kyla virškinimo problemų, galima įtarti, kad viso to priežastis – kirmėlės, ypač jei simptomai pasireiškia vasarą“, – teigė R.Gabrinaitytė.

Kaip išvengti nelaimių prie vandens:

• nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų;
• nesimaudykite nežinomose ar nuošaliose vietose, geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių, yra budinčių gelbėtojų;.
• neplaukite už plūdurų, nors mokate gerai plaukti;.
• nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje – jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus;
• nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų;
• perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai apsišlakstykite vandeniu;
• neišdykaukite valtyje, nes ji gali apvirsti;
• jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis;
• pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Paieškokite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba neskęstančios parankinės priemonės (kamuolio, čiužinio ir t. t.), paduokite ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti;
• jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę;
• įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantį žmogų gali tik geras plaukikas, išmanantis gelbėjimo būdus ir mokantis tai atlikti praktiškai.